Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Puikus laikas susiplanuoti metus

Daiva Ausėnaitė | 2014-01-11 00:01:32

Psichoterapeutė iš Sankt Peterburgo Ksenija Bespalova jau keletą metų iš eilės sausio pradžioje apsilanko Vilniuje ir rengia seminarą apie metų planavimo svarbą. Psichoterapeutė įsitikinusi, kad dabar pats geriausias laikas kruopščiai, tiksliai ir svajojant susiplanuoti visus metus. Tokio planavimo procesas tampa svarbus kaip psichoterapinė praktika, o gerai susiplanavus metai įgyja ir kitą kokybę. Psichoterapeutė tikina, jog planavimas neleidžia gyvenimui tiesiog prabėgti.

Galva
Metų pradžia - pats geriausias laikas kruopščiai, tiksliai ir svajojant susiplanuoti visus metus. © Fotolia.com

Kai planuoti padeda visata

„Įvairiose kultūrose atsiradusios šventės yra sukurtos ne veltui. Tai svarbūs vadinamieji informaciniai (astronominiai) taškai, kurių metu žmogui padeda visa aplinka. Intuityviai suvokiame, kad prieš Naujuosius reikėtų pažiūrėti į praėjusius metus, pasiplanuoti būsimuosius, tačiau visuomet tam skiriame per mažai laiko. O veltui. Ta apžvalga ir planavimas yra labai svarbūs mūsų psichinei sveikatai“, - sako K. Bespalova.

Ji sako, jog gyvename gamtos procesuose ir jų reikia paisyti. Pasak psichoterapeutės, per šį periodą mes galime save harmonizuoti, suderinti save su tais ritmais, kuriais gyvena visa žemė.

„Mes, deja, iš to gamtinio ritmo esame išmesti, nes nedirbame žemės, nesikeliame su saule ir labai dažnai metų laikų kaitą pastebime tik tada, kai suvokiame, jog reikia rengtis kitais rūbais. Dabar iš viso sunku suprasti, koks yra metų laikas, nes ir gamta nepadeda. O psichikai tai yra labai svarbu. Kitaip mes gyvenime išsiblaškome, pametame struktūrą, vidinį ritmą“, - sako K. Bespalova.

Todėl ramiausiu metų periodu, pačioje metų pradžioje, skirkime laiko praėjusių metų apžvalgai ir labai kruopščiam šių metų susiplanavimui. Šis planavimo pradžios periodas tęsis iki kovo pabaigos (pavasario lygiadienio). Tai yra bendro planavimo pabaigos taškas. Kitas metų ketvirtis – nuo kovo pabaigos iki Joninių – planų tikslinimo periodas. Trečias ketvirtis – tai idėjų materializavimo laikas. Paskutinis metų ketvirtis – tai laikas rinkti derlių.

„Reikia apibendrinti praeitus metus, įvardijant buvusius gerus ir blogus dalykus, padaryti išvadas ir sugebėti sąmoningai įeiti į naujus metus“, - sako psichoterapeutė.

Atsisveikinimas su praėjusiais

Dar iki sausio 1 d. turėjome atsisveikinti su metais, juos apžvelgti, įvertinti, tačiau tam greičiausiai neturėjome laiko, todėl galime tai padaryti dabar.

„Turite atsiminti visus įvykius, kurie paliko pėdsaką jūsų sieloje. Tuos įvykius reikia suskirstyti į gerus ir blogus. Sudarote buvusių įvykių sąrašą. Kuo mums svarbūs negatyvūs įvykiai? Iš jų gauname pamokas, bet jos neturi palikti vidinių žaizdų, įdrėskimų, mėlynių. Visa tai reikia užgydyti, kitaip sakant, paleisti“, - sako K. Bespalova.

Šis laikas palankus paleisti ir sunkesnes gyvenimo situacijas, kurios mūsų nepalieka keletą metų. Tai palankus laikas įvairioms terapinėms veikloms, vizitams pas psichologą, psichoterapeutą.

Prisiminti gerus įvykius reikia tam, kad juos išsaugotume širdyje. Bet kad tai išliktų, reikia sąmoningai juos užfiksuoti.

„Neužtenka tik kažką išgyventi ar patirti, reikia tai užfiksuoti, pasimėgauti tuo. Mes neretai prabėgame pro visus gerus savo gyvenimo nutikimus. Todėl yra visokios metodikos, kaip sustabdyti tą bėgimą – kartais užtenka mintyse prisiminti viską labai tiksliai, visas emocijas, kartais reikia užrašyti ant popieriaus, iškelti iš širdies visus jausmus, kartais padeda muzika, paveikslas, relaksacinės praktikos – tai vadinamieji rezonansiniai metodai (bet juos naudokite tik geriems nutikimams prisiminti). Kartais tai gali būti sunkiai apibrėžiamas vidinis potyris, kuris kilo tik dėl jums suvokiamų priežasčių – tokius patyrius galima surašyti į atskirą sąrašiuką. Reikia pasinerti į tuos įvykius, prisiminti viską per visus pojūčius – kvapus, spalvas ir jausmus. Kai taip išgyveni stipriai visą savo sąrašą, tada lieka įspūdis, kad metai buvo puikūs, kad jūs buvote laimingas. To reikia, kad neatrodytų, jog metai prabėgo ir viskas buvo beprasmiška. Kai taip įsisąmonini įvykusius gerus dalykus, jie širdyje lieka visam gyvenimui“, - sako K. Bespalova.

Pasak K. Bespalovos, jeigu nepavyksta paleisti kokios nors sunkios situacijos, kuri buvo praėjusiais metais, galima nueiti ir į bažnyčią. „Vilniuje yra gausybė nuostabių šventovių. Eikite ir prašykite atleidimo, ramybės, susitaikymo. Reikia laiko išgyti“, - sako psichologė.

Ksenija Bespalova
„Jūsų planai bus rimti, jei rimtai juos apmąstysite ir rimtai vertinsite“, - sako K. Bespalova. Daivos Ausėnaitės nuotr.

Susiplanuoti gyvenimą

Peržvelgus praeitų metų prisiminimus, laikas pradėti planuoti. Neretai manoma, kad metų pradžios planavimas yra beprasmis, nes tie planai būna greitai pamirštami.

„Jūsų planai bus rimti, jei rimtai juos apmąstysite ir rimtai vertinsite. Esu įsitikinusi, kad rašyti planus yra puiku. Kai  nuoširdžiai rašome planus, svajojame. Net kai ne pirmą kartą rašau, jog eisiu sportuoti, numesiu penkis kilogramus, tuo metu aš vėl suteikiu sau galimybę svajoti apie tai, kad tai padarysiu. Šiuo periodu reikia leisti sau svajoti. Tik svarbu, kad tai būtų ne proto spaudimas ar aplinkinių primestos svajonės. Reikia savo svajones užpildyti emocijomis, reikia pajusti malonumą, džiaugsmą nuo to planavimo. Jei apmąstote planą iki smulkių detalių, įdedate į tai savo jausmą, jis jau pradedamas įgyvendinti. Tai vadinu informaciniu sluoksniu, kuriuo padengiate savo planą. Tai nėra sausa schema, tai gyvenimo pripildyta jūsų svajonė, virtusi planu, ir vieną dieną ji bus įgyvendinta“, - sako psichologė.

Pašnekovė sako, jog neretai rašant metų planus, atsiskleidžia labai gilūs psichologiniai procesai, iš gilumos išlenda vaikystės traumos.

„Rašant tampa aišku, kas iš tų planų yra jūsų, o kas netikra. Sakoma, kad nereikia pergyventi iš anksto būsimų įvykių. Iš esmės nereikėtų, bet šituo periodu iki kovo mėnesio galima tai daryti. Rašydami puikiai suvoksite, kurie planai yra svarbiausi. Rašant iškyla tikrosios svajonės, kurioms neleidome apie save prabilti. Mes neretai sau ko nors neleidžiame. Pavyzdžiui, niekada nebūsiu balerina. Galima ištraukti ir tokias vaikiškas svajones. Kartą viena moteris rašė planus ir išaiškėjo, kad vaikystėje jai nenupirko gražios lėlės. Ji tuo metu labai jos norėjo. Ją visuomet apimdavo keistas jausmas parduotuvėje prie lėlių. Kai jau nėra draudimo, bet aiškiai suvoki, jog tokia buvo tavo svajonė, reikia su tuo jausmu ateiti prie tos lėlės ir žiūrėti, kaip keisis vidinė savijauta. Kartais reikia ir nusipirkti tą lėlę, kad viduje įsivyrautų darna, kad užgytų ta vaikystės žaizda“, - sako psichologė.

Metų planas mus struktūruoja, sukuria gyvenimo ritmą, įneša aiškumo. „Be plano gyvename lyg plaukdami paviršiumi. Yra tie planai giliai mumyse, tačiau jie neįsisąmoninti. O kai juos surašome, apmąstome, tai suvokiame ir savo gyvenimo vertybes, tikslus, tikruosius siekius. Mes turime kryptį, taip mūsų gyvenime atsiranda aiškumas, tvarka. Dingsta visokie „kaip pasisekė“ ar „kaip nesiseka“. Žmogaus svajonės ilgainiui keičiasi, bet dabar mums dangus padeda planuoti ir siekti to idealaus plano. Susiraskite vietą planavimui. Kartais visai smagu prie kokio medžio prisiglausti, kitam patinka sėdėti bažnyčioje, trečias puikiai jaučiasi mėgstamoje kavinėje. Man patinka Vilnius, nes čia yra daug nuostabių bažnyčių, turinčių stiprią energetiką, yra daug mielų, jaukių kavinukių. Kartais žmonės sugeba ir namuose susikurti sau tokį jaukų kampelį. Pasidarykite kavos ar kito mėgstamo gėrimo, pasiimkite popieriaus lapą ir pabūkite savo gyvenime. Surašykite metų planus, pasvajokite, pasidžiaukite dėl savo gyvenimo“, - patarė psichoterapeutė K. Bespalova.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveika dvasia
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų