Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Psichologė atskleidė, kas daro įtaką žmogaus psichologinei gerovei

Šaltinis: vlmedicina | 2019-11-05 09:42:21

„Gamtoje, gryname ore praleistas laikas gali pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą“, – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) psichologė Gintė Gudzevičiūtė. Specialistė dalijasi mintimis apie žmogaus, gamtos ir tvarios aplinkos ryšį psichologiniu aspektu.

Gamtoje praleistas laikas gali pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą. © VLMEDICINA.LT

Ne paslaptis, kad šios planetos ištekliai yra riboti ir senkantys. Vis daugiau žmonių supranta, kaip svarbu juos vertinti. Norint saugoti ir tausoti gamtą, gali tekti atsisakyti tam tikrų patogumų, keisti įpročius, stebėti savo elgseną. Norisi atkreipti dėmesį ne tik į dažnai aptariamą klimato kaitą, gamtinius išteklius, bet ir į kasdieniškus, lengvai aplinkoje pasiekiamus gamtos resursus: medžius, gėles, pieveles, ir pagalvoti, ką tai suteikia žmogui.

Teigiamas gamtos poveikis psichologinei sveikatai yra gausiai tyrinėtas psichologų ir sociologų, kurie sutinka, kad gamtoje praleistas laikas pagerina nuotaiką, ramina, mažina stresą, agresiją, didina pasitikėjimą savimi, padeda išlikti aktyvesniems, skatina bendruomeniškumą, socialinius santykius, įkvepia. Įdomu tai, kad parkai ir žaluma ne tik gerina žmonių savijautą, bet ir padeda jiems būti geresniems.

Aplinkos įtaką žmonėms tiriantys JAV psichologai atskleidė, kad pievelėmis ir medžiais apsuptuose namuose gyvenantys asmenys yra socialesni, labiau bendraujantys tarpusavyje, taikesni ir paslaugesni vieni kitiems. Tuo tarpu asmenys, gyvenantys identiškuose namuose, kurie nėra apsupti augmenijos, yra daug labiau pavargę, suirzę, konfliktiški, agresyvūs ir mažiau bendruomeniški. Kolumbijos ir Pensilvanijos universitetai (JAV) inicijavo tyrimus, kurie atskleidė, jog mieste įkūrus daugiau žalių erdvių su medžiais ir žolynais, toje aplinkoje galima reikšmingai sumažinti nusikalstamumą. Ištyrus asmenis, turinčius tokius pačius finansinius resursus ir propaguojančius panašų gyvenimo būdą, paaiškėjo, kad gamtos apsuptyje gyvenantys žmonės vartoja mažiau vaistų, yra ramesni, laimingesni.

Tiriant žmonių savijautos sąsajas su aplinka, pastebėta, kad daugiau laiko gamtoje praleidžiantis žmogus didina fizinį aktyvumą, susitinka ir bendrauja su daugiau žmonių. Ištrūkęs į gamtą ir atsitraukęs nuo kasdienio šurmulio bei rūpesčių žmogus, gali geriau įsiklausyti į save, savo poreikius, o tai svarbu psichologinei gerovei.

Norint rūpintis savo sveikata ir psichologine gerove, mums nebūtinai reikia siekti materialių gėrybių ar didinti vartotojiškumą – galime paprasčiausiai daugiau laiko praleisti gamtoje ir gryname ore. Vis dėlto dauguma šiuolaikinių žmonių didžiąją laiko dalį tiek dirbdami, tiek ir ilsėdamiesi praleidžia uždarose patalpose. Užsiėmęs žmogus pasakys, jog nėra lengva rasti laiko dažnoms išvykoms į gamtą. Vis dėlto, jei miškas ar sodas yra toli, nereikėtų per daug nusivilti, nes gamtos, augmenijos galime paieškoti ir kasdienėse veiklose.

Štai Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad asmenys, kurie kasdien iš vienos vietos į kitą keliavo medžiais apsodintu, palei upę besidriekusiu keliu, dienos metu jautėsi kur kas laimingesni negu tie, kurie vyko keliu be augmenijos arba tuneliais. Studentai universitetuose ir pacientai ligoninėse jautėsi laimingesni, jei kasdien pro langus matydavo medžius ir kitą augmeniją. Panašius rezultatus atskleidė ir kiti tokio pobūdžio tyrimai, parodę, kad savo biuruose pro langą medžius ar kitą augmeniją matantys žmonės gali lengviau įveikti stresą, ramiau reaguoti į problemas. Panašu, kad kiekvienam žmogui būtų naudinga paieškoti galimybės vis žvilgtelėti pro langą į šalia augančius medžius arba tiesiog šalia savo stalo pasistatyti augalą.

Atsižvelgus į šių tyrimų rezultatus, verta pagalvoti, kaip į savo kasdienę rutiną galima įnešti daugiau gamtos teikiamos naudos. Galbūt kartais vietoje automobilio galima į darbą vykti dviračiu ar pėsčiomis pro žalesnę teritoriją, šunį pavedžioti ne tik aplink namus, bet nueiti šiek tiek tolėliau iki parko.

Taip pat tikėtina, kad daugiau laiko leisdami gamtoje mažinsime ir savo vartotojiškumą. Be abejo, mėgaudamiesi teigiamu gamtos poveikiu, kiekvienas turėtume savęs paklausti, kaip galime prisidėti prie gamtos saugojimo ir tausojimo. Juk būtent saugant gamtą, rūpinantis aplinka, kuriant naujas žalias erdves, galima gana lengvai siekti nors kiek geresnės aplinkinių žmonių sveikatos, gerovės ir didesnio saugumo.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveika dvasia
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų