Psichikos sveikatos sistema Lietuvoje. Kaip spręsti problemas?..(1)

Šiandien, spalio 10 dieną, visame pasaulyje minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Dar XX a. pabaigoje Rytų ir Vidurio Europos valstybes, tarp jų ir Lietuvą, ištiko stipri visuomenės sveikatos krizė, kurią lėmė užsitęsusių sudėtingų demografinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių permainų sukeltas stresas. Dalis žmonių nepajėgė prisitaikyti prie staigių pokyčių, o tai lėmė destruktyvaus elgesio, nukreipto į save ir kitus, pradžią. Būtent čia yra tokių reiškinių kaip savižudybė, smurtas, priklausomybės, nulemtų sutrikusios psichikos sveikatos, ištakos Lietuvoje.

Situacija Lietuvoje

Deja, Lietuvoje esminio persilaužimo psichikos sveikatos srityje dar nėra. Savižudybių skaičius Lietuvoje viršija Europos Sąjungos rodiklius 3 kartus (2013 metų sausį–birželį Lietuvoje nusižudė 557 asmenys – tai 18,5 proc. daugiau nei per 2012 metų atitinkamą laikotarpį).

Pagal alkoholio suvartojimą Lietuva taip pat viena iš pirmaujančiųjų pasaulyje – trečioji (2014 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtoje ataskaitoje vienas šalies gyventojas, vyresnis nei 15 m., suvartojo vidutiniškai 15,4 litro gryno alkoholio).

Vilniaus universitete 2004 m. atliktas Lietuvos vaikų psichikos sveikatos epidemiologinis tyrimas parodė, kad su psichikos sveikata susijusių problemų turi 41,7 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Paplitusios patyčios – 27 proc. mokinių teigia 2–3 kartus per mėnesį arba dažniau jas patiriantys (Švedijoje – tik apie 4 proc., Latvijoje ir Estijoje - apie 22 proc., Rusijoje - 16 proc., Vokietijoje - 14 proc.).

2001 m. PSO pranešimu „Psichikos sveikata – naujas supratimas, nauja viltis“ paskelbė naujus psichikos sveikatos politikos principus. Jais remiantis siūloma investuoti į gerą visuomenės ir kiekvieno individo psichikos sveikatą, t.y. įtvirtinti psichikos sveikatą kaip prioritetinę kryptį politikoje ir tikslingai skirti išteklius jos integravimui visuomenėje. Visgi Lietuvai iki šiol nepavyko pritaikyti minėtų principų.

Kol kas politikai, kritinė piliečių masė neturi aiškios, nedviprasmiškos pozicijos klausimais, susijusiais su psichikos sveikata. Tvirto valstybės atsako į tai, kaip spręsti savižudybių problemą, Lietuvoje kol kas dar nebuvo. Iki šiol nepradėtos plėtoti programos, kurios stiprintų gerus tėvystės ir motinystės įgūdžius, kas padėtų išvengti vaikų (o vėliau ir suaugusiųjų) psichikos sveikatos problemų. Švietimo sistema vis dar vengia lytiškumo ugdymo temos. Nepakankamai investuojama į sveikus žmonių tarpusavio santykius. Vis dar susiduriama su tolerancijos ir pakantos trūkumo sukeltomis problemomis. Pati psichiatrijos paslaugų sistema tebekaustoma ankstesnio sovietinių laikų modelio.

Ką galėtume padaryti?

Gerą žmonių psichikos sveikatą stipriai lemia tarpusavio santykiai, todėl reikėtų pradėti nuo laisvesnės, atviresnės aplinkos kūrimo, kurioje būtų mažiau prievartos, nepakantumo kitiems žmonėms. Svarbu stiprinti grupių ir bendruomenių bendrą psichologinį atsparumą įvairioms gyvenimo krizėms. Suteiktos geros sąlygos bręsti ir vystytis kaip asmenybėms, vyresnio amžiaus žmonių užimtumo skatinimas, visuomenės švietimas ir toleranciją skatinančių programų integravimas mokyklose – vienas geriausių būdų gerai psichikos sveikatai užtikrinti.

Pati psichiatrios sistema turėtų labiau atitikti individualius poreikius. Pagalba turėtų būti siūloma ne specialiose psichiatrijos įstaigose, į kurias žmonės kreipiasi tik kraštutiniais atvejais, o poliklinikose. Prasidėjus pirmosioms psichozėms labai svarbu, kaip žmogus bus vėl sugrąžintas į savo socialinę aplinką (darbą, mokyklą, šeimą), todėl reikia skirti ne vien vaistus, bet ir teikti visapusišką psichologinę pagalbą.

Taip pat reikia suvokti, jog vienokių ar kitokių psichikos problemų turi nemažai žmonių. Žmonės mano, kad psichikos sveikatos problemos visuomenėje jų neliečia, kol sunkumai tiesiogiai nepaveikia jų šeimos. O tuomet mėginti atitaisyti subyrėjusią sistemą jau kiek per vėlu. Galbūt laikas išsivaduoti iš mus kaustančių prietarų ir ilgametės izoliacijos, o sugriovus senąją sistemą sukurti naują, kurioje praeities stigmos netrukdytų kurti sveikesnės, darnesnės visuomenės?