Prof. V. Usonis: vaikai turi augti saugioje epidemiologinėje aplinkoje

„Skiepijimai yra efektyviausia užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonė per visą žmonijos istoriją, toks sprendimas leistų sumažinti vakcinomis valdomų infekcijų plitimo riziką kolektyvuose“, – komentuodamas siūlymą į darželius priimti tik pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių paskiepytus vaikus sako Vaikų ligų vyriausiasis respublikos specialistas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis.

Tokie siūlymai numatyti sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ projekte.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vaikų ligų vyriausiasis respublikos specialistas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis pritaria šiai SAM iniciatyvai. „Visiems vaikams turi būti sudaryta saugi aplinka ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Dėl to veikia Nacionalinė imunoprofilaktikos programa, tam skiriamos valstybės lėšos. Logiška, kad iš tėvų būtų prašoma pažymos apie vaiko skiepus – taip vaikų ugdymo kolektyvuose būtų sudaryta saugi epidemiologinė aplinka“, – sako prof. V. Usonis.

Vaikų ligų vyriausias respublikos specialistas primena, kad skiepijimai yra efektyviausia užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonė per visą žmonijos istoriją, todėl profesoriaus nuomone toks sprendimas leistų sumažinti vakcinomis valdomų infekcijų plitimo riziką kolektyvuose, paskatintų tėvus laiku paskiepyti savo vaikučius ir tuo pačiu užtikrinti Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnio 1 dalies nuostatą „Valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis. Valstybės dalyvės rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis“.

„Skiepijimų efektyvumas ir saugumas yra įrodytas daugybėje tyrimų, kurių rezultatai publikuojami mokslo leidiniuose. Daug oficialių duomenų apie vakcinomis valdomas ligas Lietuvoje pateikiama Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tinklalapyje. Lietuvoje naudojamos tiktai Europos Sąjungoje registruotos ir saugios vakcinos, tos pačios, kaip ir kitose ES šalyse. Pastoviai analizuojami ir lyginami su kitų šalių duomenimis vakcinų nepageidaujami poveikiai. Dažniausiai šie poveikiai yra nesunkūs, trumpalaikiai ir praeinantys be gydymo, todėl kai kurių tėvų keliamos abejonės dėl Lietuvoje skiepijamų vakcinų saugumo ir efektyvumo yra nepagrįstos“, – teigia profesorius.

Profesoriaus teigimu, kai kurios vakcinomis valdomos ligos tapo itin retos, tačiau jų sukėlėjai nenustoja cirkuliuoti visuomenėje, galimi įvežtiniai užkrečiamųjų ligų atvejai, todėl susiklosčius nepalankiai situacijai, kai skiepijimo apimtys sumažėja žemiau rekomenduojamų, po kurio laiko neišvengiamai kyla ligų protrūkiai. Tai didina užkrečiamųjų ligų protrūkių vaikų kolektyvuose riziką. Deja, tai ne kartą patvirtinta tiek Lietuvos, tiek tarptautine patirtimi.

Reikia nepamiršti, kad kolektyvuose yra ir vaikų, kurių dėl jų sveikatos būklės skiepyti negalima. Tokia sveikatos būklė gali sąlygoti itin sunkią infekcinės ligos formą, todėl labai svarbu iki minimumo sumažinti užkrato atsiradimo vaikų kolektyve tikimybę ir to galima pasiekti skiepijant visus vaikus, neturinčius medicininių kontraindikacijų skiepijimui.

Pasak prof. V. Usonio, didžioji dalis ugdymo įstaigas lankančių vaikų yra paskiepyti, todėl jiems ir jų tėveliams šis Higienos normos papildymas nieko nekeis. Neskiepytų vaikų tėvai turėtų gauti išsamią informaciją, o visiems norintiems reikėtų sudaryti sąlygas paskiepyti savo vaikus pagal jų amžių.

Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ligų vyriausiasis respublikos specialistas profesorius Vytautas Usonis ragina palaikyti šią ministerijos iniciatyvą bei skatina toliau atvirai diskutuoti vaikų skiepijimo klausimais. Pasak profesoriaus, labai svarbu, kad visuomenė gautų profesionalią, objektyvią ir patikimą informaciją vaikų skiepijimo klausimais, o priimami sprendimai būtų pagrįsti faktiniais duomenimis, įrodymais, bet ne gandais.

Sveikatos apsaugos ministerija