Keista, kad šie populiarūs vaisiai ir daržovės pateko į šį sąrašą. Kodėl taip yra? Todėl, kad ir pomidoruose, ir apelsinuose yra daug rūgšties. Suvalgius per daug apelsinų ir pomidorų, gali padidėti rūgštingumas. Ilgai nekreipiant dėmesio į šią problemą, gali išsivystyti stemplės liga Batterr’s Esophagus – priešvėžinis darinys ant stemplės sienelių. Patariama valgyti ne daugiau nei 300 g pomidorų ar apelsinų per dieną. O jeigu jūsų skrandžio rūgštingumas ir taip didelis, šių produktų geriau apskritai atsisakyti, skelbia DELFI.lv.

Reklama

Konservuotas tunas

Sveikos gyvensenos šalininkai vertina konservuotą tuną. Savo sultyse konservuotas tunas tinka salotoms, jis gana nebrangus, tinka į daugelį patiekalų, turi gana nedaug kalorijų. Tačiau reikėtų atsiminti, kad tune gali būti daug gyvsidabrio, lyginant su kitomis žuvimis. O dėl per didelio gyvsidabrio kiekio gali sutrikti regėjimas, klausa ir kalba, taip pat gali sutrikti koordinacija, atsirasti raumenų silpnumas. Jei labai mėgstate tuną, įsidėmėkite – per savaitę galima suvalgyti ne daugiau 5 tuno skardinių. Tuną galima keisti lašiša ir krevetėmis.

Vanduo

Visi geriame labai mažai vandens. Kasdien mums primenama, kad svarbu gerti kuo daugiau vandens. Tačiau reikia atsiminti, kad gerti per daug vandens irgi nesveika. Per dieną išgeriant vandens daugiau nei rekomenduojama, organizme ištirpsta reikalingos druskos. Ištirpus minėtoms druskoms, keičiasi kraujo sudėtis, o kraštutiniais atvejais gali netgi sutrikti smegenų veikla, kraštutiniais atvejais galima netgi mirtis.

Tad kiek vandens reikėtų išgerti per dieną? Žmonių organizmai skirtingi, bet jeigu jūsų šlapimas neskaidrus, vandens reikia gerti mažiau.

Soja

Daugėjant vegetarų, padaugėjo ir žmonių, kasdien valgančių sojos produktų, pvz., sojos sūrio. Soja turi naudingų ypatybių – reguliuoja cholesterolio kiekį ir kraujospūdį. Tačiau valgant sojos produktų dideliais kiekiais, sutrinka organizmo veikla – sunkiau įsisavinama geležis, todėl ilgalaikėje perspektyvoje gali išsivystyti anemija. Be to, sojoje yra izoflavonų, struktūra panašių į lytinį hormoną estrogeną. Ilgai vartojant per daug sojos galima susirgti gimdos gleivinės hiperplazija, endometrioze. Vartokite sojos produktų ne daugiau dviejų kartų per dieną.

Špinatai

Reklama

Kiekvienas mitybos specialistas jums pasakys, kad reikia valgyti špinatų. Špinatai – baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis. Juose daug liuteino – karotinoido, kuris gerina regėjimą. Na o į šį sąrašą špinatai pateko todėl, kad juose yra daug oksalatų, dėl kurių inkstuose gali susidaryti akmenų. Todėl inkstuose akmenų turintys žmonės turėtų būti atsargūs ir vartoti nedaug špinatų.

Bertoletijos

Šiuose puikiuose riešutuose yra baltymų, ląstelienos, naudingų riebalų ir seleno. Be to, mokslininkai įrodė, kad valgant šių riešutų mažėja cholesterolio, normalizuojasi kraujospūdis. Tiesa, mitybos specialistai pataria valgyti šių riešutų saiku ir toli gražu ne kasdien. Riešutuose yra daug seleno, kuris dideliais kiekiais gali būti toksiškas. Perdozavus seleno gali išslinkti plaukai, imti lūžinėti nagai, galima susirgti odos, neurologinėmis ligomis, retais sunkiais atvejais ištikti mirtis. Per dieną nepatariama suvalgyti daugiau 10 bertoletijų.

Gyvūninės kilmės baltymai

Jei daugiausia valgote vištieną ar kiaušinių baltymus, peržvelkite savo racioną. Valgant daug gyvūninės kilmės baltymų, organizme gaminasi augimo hormono IGF-1, todėl greičiau senstama, didėja vėžio rizika (ypač krūties vėžio). Tiems, kurie per dieną 20 proc. baltymų gauna iš gyvūninės kilmės produktų, vėžio rizika padidėja keturis kartus, o mirtingumo – 75 proc. Ką daryti? Daugiau valgykite pupelių, žirnelių, riešutų, linų sėmenų ir neskaldytų grūdų produktų.