Priverstinio įdarbinimo idėjos šokiruoja ir piktina medicinos studentus(2)

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis sukrėtė Lietuvos medicinos studentus, prakalbęs apie galimą jų priverstinį įdarbinimą Lietuvos regionuose. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų atstovybės narys Justas Simonavičius interviu „Vakarų Lietuvos medicinai“ tvirtino, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) į gilias sveikatos priežiūros sistemos problemas nesugeba pažvelgti kompleksiškai. Viešojoje erdvėje siūlomas priverstinis jaunųjų medikų įdarbinimas ir kiti panašūs „sprendimai“ yra primityvūs ir netinkami demokratinei XXI a. valstybei. „Jeigu kalbos apie priverstinį įdarbinimą virstų realybe, medicinos studentai, lyginant su kitų specialybių studentais, būtų diskriminuojami. Tokiu atveju, remdamasi lygiateisiškumo principu valstybė už suteiktą išsilavinimą turėtų priversti atidirbti ne tik medikus, bet ir vadybininkus, teisininkus, sociologus, ekonomistus ir visus kitus“, – teigė J. Simonavičius.

Reklama

Kokios medicinos studentų nuotaikos? Kaip jie vertina sveikatos apsaugos ministro iniciatyvas jaunuosius gydytojus priverstinai įdarbinti regionuose?

Tų kalbų, idėjų apie prievartinį įdarbinimą yra buvę ir anksčiau, bet jos nutildavo. Dabar jos atgijo su nauju įkarščiu, tų visų keistų reformų kontekste. Be abejo, priverstinio įdarbinimo idėja šokiruoja ir piktina.

Baisiausia yra tai, kad dalis visuomenės, dažniausiai visiškai į sveikatos priežiūros problematiką neįsigilinę žmonės, priverstinio įdarbinimo idėją palaiko ir viskas jiems atrodo gerai. Būdami studentais matome, kad visuomenė yra labai supriešinta. Medikai laikomi labai blogais. Dabar supriešinama dar labiau. Sakoma –  „tokie jauni, o jau kelia galvas. Tegul džiaugiasi, kad išvis gauna darbą, o jie, matai, dar nepatenkinti, nori rinktis“ ir panašiai.

LSMU Studentų  atstovybė  klausia, ar  ministro V. Andriukaičio viešojoje erdvėje išsakyti užmojai nėra lygių galimybių pažeidimas mūsų valstybėje. Kodėl valstybė neprašo už suteiktą išsilavinimą atidirbti vadybininkų, teisininkų, sociologų, ekonomistų, kurių už mūsų mokesčių mokėtojų lėšas paruošiama gerokai daugiau nei medikų?

Mes teigiame, kad priverstinis jaunųjų medikų įdarbinimas pažeistų laisvo įsidarbinimo Europos Sąjungoje teisę, reglamentuotą Europos Bendrijos sutarties 39 straipsnio 1 dalyje (Bendrijoje užtikrinama darbuotojų judėjimo laisvė) bei Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, 23 straipsnio 1 dalyje (kiekvienas turi teisę į darbą, laisvą darbo pasirinkimą, teisingas ir tinkamas darbo sąlygas ir apsaugą nuo nedarbo). Priverstinis įdarbinimas būtų nesuderinamas su pagrindinėms laisvėms, įtvirtintomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio 2 punkte. Jame teigiama – „Niekas negali būti verčiamas dirbti priverstinį ar privalomąjį darbą“.

Įstatymus ir teisės aktus, kurie būtų pažeisti priverstinio įdarbinimo atveju, rasti labai lengva. Negi ministras ir ministerijos teisininkai nesugeba to padaryti?

Ar  sveikatos apsaugos ministras buvo susitikęs su studentų atstovais, ar su jais tarėsi šiuo ir kitais klausimais?

Nėra jokios diskusijos. Nei į Medicinos studentų asociaciją, nei į abiejų universitetų (LSMU ir VU) studentų atstovybes Sveikatos apsaugos ministerija šiuo klausimu nesikreipė. Susidaro  įspūdis, kad medicinos studentų pozicija sveikatos biurokratams nėra įdomi. Savo poziciją esame surašę, o raštą išsiuntę tiek į ministeriją, tiek į Seimo Sveikatos apsaugos reikalų komitetą.

Kokias kitas jaunųjų gydytojų darbo, įdarbinimo Lietuvoje problemas mato medicinos studentai?

Gydytojo darbe būtinas kruopštus pasiruošimas, didelė atsakomybė. Mediko klaidos yra tiesiogiai susijusios su žmogaus sveikata ir gyvybe. Kokį atlyginimą mūsų valstybė siūlo žmogui, kas dieną disponuojančiam atsakomybe už žmogaus sveikatą ir gyvybę?

Štai Akmenės ligoninė ieško dviejų gydytojų, turinčių penkerių metų darbo patirtį. Siūlomas atlyginimas – apie 2,2 tūkst. litų „į rankas“. Kauno didžiosiose poliklinikose rezidentūrą baigę bendrosios praktikos gydytojai dirba gaudami 1,5 tūkst. litų atlygį, atskaičius mokesčius. Pardavimų vadybininkas, santechnikas ar troleibuso vairuotojas mūsų šalyje uždirba gerokai daugiau. Visuomenėje gydytojo atlyginimas yra mistifikuotas. Manoma, kad medikas gauna labai daug, tiek oficialiai, tiek neoficialiai. Tačiau yra nemažai jaunųjų gydytojų, kurie nenori imti kyšių ir jų neima.

Mes neprašome atlyginimo, kokį gauna gydytojas Anglijoje ar Vokietijoje. Tai nerealu, atsižvelgiant į mūsų valstybės išgales. Mes norėtume logiškų atlyginimų santykių – manome, kad gydytojas turėtų uždirbti daugiau už troleibuso vairuotoją. Norime mūsų darbo rinkai adekvataus atlyginimo.

Grįžkime prie prievartinio įdarbinimo idėjos. Tarkime, kokiu nors būdu, apeinant visus jau minėtus teisės aktus, toks įstatymas būtų priimtas.  Įsivaizduokime situaciją – po vienuolikos metų visų studijų, baigus rezidentūrą, jaunajam medikui sakoma:  „Važiuok dirbti į Skuodą“. Kokiu būdu būtų nustatytas jo atlyginimas? Juk tai rinkos, darbdavio ir darbuotojo susitarimo objektas. Priverstinio įdarbinimo atveju darbdavys įgytų didžiulį pranašumą prieš darbuotoją – jis juk negali atsisakyti dirbti, kad ir kokį atlyginimą jam mokėtų.

Kitas dalykas – neigiamas visuomenės požiūris į gydytojus tiek regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose. Psichologinis mikroklimatas nėra geras – tą jums patvirtins bet kuris priėmimo skyriuje dirbantis medikas. Medikams grasinama žiniasklaida, teismais, net susidorojimu. Jeigu tu negydysi agresyvaus paciento, gali būti paduotas į teismą – tokie mūsų šalies įstatymai. Jeigu padarysi klaidą – gali netekti licencijos ir turto. Dirbama be draudimo, be apsaugos. Gaunamas užmokestis nėra adekvatus darbo rizikai. Medikų savijauta Lietuvoje nėra gera.

Be to, kas pasakyta – ką dar reikėtų pridurti?

Manome, kad keliolikos metų investicija į studijas, kurios yra vertinamos visame pasaulyje, taip pat nuolatinio tobulėjimo ir aukščiausio kvalifikacijos bei atsakomybės, kaip išaiškino LR Aukščiausiasis Teismas, reikalaujantis darbas negali būti vertinamas tokia pinigine išraiška, kokią mums šiandien siūlo sveikatos sistema ir mūsų valstybė. Taip pat esame įsitikinę, jog teisės aktų, reglamentuojančių priverstinį įdarbinimą, priėmimas Lietuvai atneštų didelį žmogiškųjų išteklių nuostolį ir destruktūrizuotų sistemingą sveikatos apsaugą.

LSMU studentų  atstovybės vardu norėčiau pakviesti Sveikatos apsaugos ministeriją ir atsakingas institucijas realiam dialogui su Lietuvos medicinos studentais. Prašytume įsiklausyti į mūsų argumentus, daugiau nepriešinti medikų ir visuomenės. XXI a. Europos valstybėje į prievartą orientuoti regresyvūs sprendimai gali atnešti nepataisomos žalos.

Ačiū už pokalbį.

Mindaugas Savickas