Pirmadienis, 2020.02.17
Orai
Reklama

Pritraukti jaunus specialistus į periferijos ligonines - misija įmanoma, ar ne?

Ieva Uselytė | 2015-02-12 00:02:13

Ką pažadėti, kad studijas baigęs žmogus susigundytų pasiūlymu dirbti, pavyzdžiui, mažoje rajono ligoninėje, kur teikiamos tik būtiniausios medicininės paslaugos? Kaip jį motyvuoti? Ar tai – ligoninės administracijos rankose, o gal jau laikas įsikišti valstybei? O kas, jei vėl būtų grįžta į senus laikus, kai darbai dalyti pagal paskyrimą? Į klausimus atsako rajono gydymo įstaigų vadovai, studentai,  komentarą pateikė sveikatos apsaugos ministrės patarėja Jurgita Kinderienė.

Šilalės ligoninė
Šilalės ligoninė - viena iš nedaugelio, kuriai jaunų specialistų šiuo metu netrūksta. Redakcijos archyvo (Algirdo Kubaičio) nuotr.

Trūksta ir gydytojų, ir slaugytojų

Pavojaus varpai seniai skamba – ligoninių internetiniuose puslapiuose pateikiami ieškomų gydytojų sąrašai, o ir patys ligoninių atstovai neslepia – tai opi problema.

Štai Rokiškio ligoninėje šiuo metu trūksta 10 gydytojų, o reikalavimas tik vienas – galiojanti licencija. Šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams Marijana Čeponytė informaciją patvirtina: „Trūksta pas mus specialistų – visų specialybių gydytojų, išskyrus chirurgus ir traumatologus.“ Šiuo metu ligoninėje dirba 4-5 jauni gydytojai, visi kiti yra jau vyresnio amžiaus.

„Trūksta tiek gydytojų - vidaus ligų, chirurgo, tiek slaugytojų, turinčių intensyviosios terapijos sertifikatus, taip pat ir bendrosios praktikos slaugytojų. Ligoninėje dirba nedaug jaunų gydytojų, nes čia dirbti nėra perspektyvu, tai daugiau profilinė įstaiga“, – tvirtina Širvintų ligoninės direktorė Laima Meškauskienė.

Ignalinos ligoninė taip pat dabar ieško chirurgo bei vidaus ligų gydytojo. Dauguma ten dirbančių gydytojų – senyvo amžiaus, todėl specialistų poreikis tikrai jaučiamas, - portalui VLMEDICINA.LT atskleidė laikinai einanti  vyriausiojo gydytojo pareigas Drąsuolė Jatulienė.

Sudaro geras sąlygas dirbti

„Turime daug jaunų gydytojų: urologas jaunas, akių gydytoja jauna, odos gydytoja jauna“, - vardija Šilalės rajono ligoninės direktorius Antanas Damulis.

Daugumai trūksta, o Šilalei – ne. Kodėl?  „Sunku pasakyti. Manau, kad galbūt nėra sudaromos tinkamos sąlygos gydytojams dirbti. Mes jas sudarome – su savivaldybe bendradarbiaujame, yra pateikta paraiška butams gauti, kad būtų kur apsigyventi, yra numatytos skirti lėšos rezidentūrai, kad būtų mokama stipendija. Jokios diskriminacijos nėra ir priimame šiltai, rūpinamės jais“, - portalui teigė A. Damulis.

„Šiandien netrūksta, bet žiūrint į perspektyvą, trūks, nes turime nemažai gydytojų, kurie yra garbaus amžiaus, o trūksta tai vidaus ligų gydytojo – kol kas tiek“, - tikina Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė.

Į rajonus – per prievartą?

O gal  jaunus specialistus nusiųsti dirbti į rajonus pagal paskyrimą, privaloma tvarka, kaip siūlė buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis?

„Pritarčiau, kadangi esu iš sovietinių laikų, o paskirstymas tikrai nebuvo blogas dalykas, ypač tiems rajonams, kuriems trūksta gydytojų. Jaunimą traukia didmiestis, bet čia lyg mados reikalas. Traukia ir užsienis, kadangi sovietų laikais niekas niekur negalėjo išvažiuoti. Paskirstymo pliusas – ligoninės užsipildytų reikiamais specialistais, minusas – reikėtų tarsi prievolę atlikti“, -  teigia Šilalės rajono ligoninės direktorius.

Jam antrina ir D. Jatulienė: „Tai būtų išeitis, ypač rajonų ligoninėms, išspręsti gydytojų trūkumo problemą. Minusas, kad per prievartą atvažiavęs dirbti žmogus  mažesnį interesą darbui rodo. Turėtų būti bendras problemos sprendimas. Jei jaunimas yra kilęs iš to krašto, tai galbūt jie ir turės interesą grįžti ir dirbti. Iš kažkur kitur prisitraukti jaunus specialistus yra sunku“.

Kita pašnekovė – L. Meškauskienė svarsto: „Mums, kaip rajono įstaigai, esančiai periferijoje, būtų labai gerai. Tada žinotume, kad gydytojai atvyks, kad ir keliems metams. Jų medžioklės problema išsispręstų. Specialistai dirbtų tam tikrą užtikrintą laiką, nes dabar labai sunkiai gydytojus randame ir įkalbiname juos likti. Žinoma, kaip įstaigos vadovei, tai būtų paranku, bet žiūrint iš žmogiškosios pusės, tai žmogus turi rinktis dirbti ten, kur jis nori, kodėl jį turėtų versti, o ir, iš gydytojų pusės, nėra perspektyvos periferijoje, nėra daug galimybių tobulėti. Priversti negalima ir aš puikiai suprantu tuos žmones, kurie nori tobulėti, nori kažko pasiekti daugiau, nori dalyvauti mokslinėje veikloje – periferijoje to nepadarysi, todėl versti prievartiniu būdu, kad jie atvyktų – nėra logiška“.

Griežtą nuomonę dėsto M. Čeponytė: „Ne, nepritariu. Tikrai – ne. Aš pati gailiuosi, kad išvažiavau į rajoną, kad buvau jauna ir kvaila. O kodėl gailiuosi? Nes galima gyventi šiek tiek geriau, jei žmogus dirba už valdišką atlyginimą, nors ir sąžiningai ir daug, bet materialiai pasiekti ko nors gyvenime nėra galimybės. Moralė kaip moralė, bet vis tiek žmogui yra reikalingas materialinis pagrindas: gydytojas turi ir reikiamą literatūrą nusipirkti, nori ir kažkur išvažiuoti. Ir aš nepritariu, kad jauni gydytojai būtų prievarta siunčiami į rajonus, tegul jaunas žmogus turi geresnį gyvenimą negu tai suteikia galimybės rajone“.

 Kaip motyvuoti jaunimą?

A. Grikšienė
Svarbiausia jaunam žmogui yra motyvacija: perspektyva ateičiai, kvalifikacijos kėlimas, - mano Alma Grikšienė. Algirdo Kubaičio nuotr.

Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja pažymi: „Svarbiausia jaunam žmogui yra motyvacija: perspektyva ateičiai, kvalifikacijos kėlimas“.

Tačiau ne tik tai, teigia M. Čeponytė – svarbu ir tinkamas darbo užmokestis: „Problemą galima išspręsti tik padidinus atlyginimus, kad gydytojai nepabėgtų į užsienį ar kitur, kad būtų sąlygos specialistams užsidirbti ir rajonuose. Tai vienintelis variantas, nes jauni žmonės nori gyventi europietiškai, užsidirbti, o pas mus atlyginimai nesiekia Respublikos vidurkio. Pas mus yra galimybė pakilti karjeros laiptais, skyrių vedėjų etatai yra laisvi, greitu laiku gydytojai išeis į pensiją“.

Tiesa, pati ligoninė šios problemos išspręsti negali, - teigia ji, - todėl valstybė turėtų rodyti didesnę iniciatyvą bei rasti lėšų didesniam finansavimui.

Kad finansavimas turėtų būti didesnis ir atlyginimai pakelti, sutinka ir Širvintų ligoninės direktorė.

„Reikia tik bendrauti, kalbėtis, reikėtų priimti liberalesnį sprendimą – jei jau siūlomas toks darbas (rajoninėje ligoninėje), tai mainais už tai būtų galima pasiūlyti kokią perspektyvą, nes prievartos laisvoje šalyje tikrai neturėtų būti“,  – sako L. Meškauskienė.

Studentės nuomonė: reikia kurti mechanizmus, skatinančius dirbti periferijoje

„Nereikia įsivaizduoti, kad visi medicinos studentai kratosi darbo periferijoje, tiesiog sudaromas įspūdis, kad platesnės karjeros galimybės ir didesnis uždarbis yra didžiuosiuose miestuose. Tai turbūt ir traukia jaunus žmones”, – portalui tvirtino Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Medicinos fakultete pirmininkė Eglė Budrytė.

Ji atkreipia dėmesį, kad vien bendrosios medicinos studijos užtrunka šešerius metus, tuomet absolventai tęsia rezidentūros studijas dar bent 3-7 metus. Visą šį laiką studentai gyvena ir mokosi dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, tad natūralu, jog jie pripranta prie aplinkos, atsiranda draugų ratas, daugelis čia sukuria šeimas, o baigę rezidentūros studijas jie neskuba vykti iš miestų. Tačiau, jos žiniomis,  nemaža dalis rezidentų yra pasirašę sutartis su rajono ligoninėmis. Šių sutarčių esmė - ligoninė apmoka rezidentūros studijas, o studentas įsipareigoja tam tikrą metų skaičių po studijų baigimo dirbti toje ligoninėje.

Pašnekovės nuomone, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai reikia sugalvoti mechanizmus, kurie skatintų jaunus žmones įsidarbinti rajonuose. Pavyzdžiui, viena savivaldybė yra pasiūliusi, jog galėtų suteikti transportą rezidentui ar gydytojui, kad šis galėtų gyvendamas rajono centre dirbti periferijos ligoninėje.

„Reikia nepamiršti, kad Lietuvoje nėra itin didelių atstumų ir jaunas medicinos specialistas gali dirbti už 50-100 km esančioje gydymo įstaigoje, jei nori gyventi didesniame mieste. Daugelyje Vakarų šalių tai – normali praktika”, - sakė ji.

 Sveikatos apsaugos ministrės patarėjos Jurgitos Kinderienės komentaras

Rezidentai ir jaunieji gydytojai pagrindine priežastimi, dėl kurios jie nevyksta dirbti į rajonus, dažniausiai nurodo informacijos apie galimas darbo perspektyvas stoką. Šiuo metu universitetų rezidentai ir studentai yra parengę rekomendacijas įstaigų vadovams, kokia informacija jiems yra aktuali, siekiant pasirinkti vieną ar kitą sveikatos priežiūros įstaigą darbui. Rezidentų ir studentų manymu, patraukli informacija apie būsimą darbą yra labai naudinga.

Neabejotina, kad ateinančias kartas tikrai bus kam gydyti. Atlikus statistinių duomenų vertinimą, nustatyta, kad, mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje, aktyvių (t.y. dirbančių) gydytojų skaičius šalyje santykinai auga. T.y., gydytojų skaičius 10000 gyventojų 2007 m. buvo 42,8; 2013 m. tapo 46,1.

Dirbančių gydytojų daugiausia yra  45–50 m. amžiaus grupėje.

Lietuvoje kasmet medicinos studijas baigę beveik 300–350 jaunų gydytojų specialistų, pradeda dirbti savo šalyje (baigusių rezidentūros studijas pažymas dėl diplomo atitikimo direktyvos reikalavimams darbui ne Lietuvoje pasiima tik apie 10% baigusiųjų).

Ministerija, bendradarbiaudama su sveikatos priežiūros įstaigomis ir savivaldybėmis, nuolat skelbia bei atnaujina informaciją savo tinklapyje (www.sam.lt) apie esamas laisvas gydytojų ir slaugytojų darbo vietas. Įstaigos skelbia ne tik kokių specialistų joms reikia, bet ir kokias papildomas socialines garantijas jos gali pasiūlyti jauniems specialistams.

 Sprendimai dėl žmogiškųjų išteklių mažesniuose mūsų šalies rajonuose yra taip pat susiję ir su Europos Sąjungos parama. Jos dėka kuriamos naujos darbo vietos, gerinamos darbo sąlygos, skatinamas kvalifikacijos tobulinimas. Šiuo metu yra patvirtinti teisės aktai, remiantis kuriais sveikatos priežiūros įstaigos gali apmokėti būsimų savo gydytojų rezidentūros studijas, skirti lėšas rezidentų gerovei.

Kitiems sprendimams reikia politinio apsisprendimo. Pavyzdžiui, tokie sprendimai kaip privalomasis darbas po mokslų konkrečioje ar pensinio amžiaus gydytojų atleidimas ir vietoj jų jaunų gydytojų įdarbinimas, turi būti detaliai svarstomi.

Pagal 2014 metais sausio – vasario atliktas apklausas, Lietuvoje didžiausias specialistų trūkumas pagal specialybes yra toks: šeimos gydytojų – 106, vidaus ligos gydytojų – 52,  gydytojų chirurgų – 46,  gydytojų kardiologų – 46, gydytojų neurologų – 44, fizinė medicinos ir reabilitacijos gydytojų – 41, gydytojų radiologų – 39, gydytojų psichiatrų – 36, gydytojų akušerių ginekologų – 34, vaikų ligų gydytojų – 30, gydytojų anesteziologų  reanimatologų – 26, gydytojų dermatovenerologų – 25, gydytojų otorinolaringologų -25, gydytojų endokrinologų -23.

Apžvalga atlikta pagal visas gydymo įstaigas, neišskiriant konkrečių.


skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-19 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų