Priklausomybės ligų centrai: teigiamų poslinkių vadovai nekonstatuoja

Priklausomybės ligų centrų vadovai tvirtina, jog priklausomų nuo alkoholio pacientų daugėja. Paradoksalu, tačiau didėjant jų skaičiui, centrams finansavimas nedidėja. O ir problemų šioje srityje daug, trūksta tvarkos, - konstatuoja jie. Tačiau ministerijos atstovai didelių problemų nemato.

Reklama

Trūksta centrų valdymo sistemos

Kauno apskrities priklausomybės ligų centro direktorius Tautvydas Zikaras negaili Vyriausybei aštrių žodžių: „Sveikatos apsaugos ministerijoje turėtų būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris kuruotų penkis mūsų šalyje esančius priklausomybės ligų centrus. Dabar trūksta tvarkos, nėra priklausomybės ligų centrų valdymo sistemos“.

Jo teigimu, alkoholikų, ypač jaunų, didėjantis skaičius kelia nerimą, tačiau nepaisant to, jų įstaigai sumažintas finansavimas. Pavyzdžiui, jų centras anksčiau vykdydavo Priklausomybės ligų programą, už kurią iš ligonių kasų gaudavo pinigų (2015 m. buvo skirta metams 450 eurų), tačiau šiemet programa panaikinta.

„Rašiau laiškus, norėdamas, kad tie pinigai vėl būtų išmokami, bet sulaukiau atsakymo, jog šiuo klausimu turiu kreiptis į steigėją, tai yra į Sveikatos apsaugos ministeriją“, - sakė direktorius.

T. Zikaras prisipažino, jog nerimaudamas pasitiko rudenį, nes iki šiol neteko būti įsiskolinusiems, bet tai gresia, ir iš įstaigos gali pradėti bėgti darbuotojai. Tad, baigdamas pokalbį, konstatavo, jog centruose kol kas teigiamų poslinkių nematyti.

Ligonių daugėja

Šiam direktoriui antrino ir Panevėžio priklausomybės ligų centro vadovė Neringa Šinkūnienė. Ji teigia, jog darbuotojų netrūksta, bet su pinigais striuka. Dabar jų įstaiga lėšų gauna už suteikiamas paslaugas, dar prieš metus buvo keletas pinigų gavimo šaltinių.

„Nors 90 procentų mūsų ligonių yra drausti, jiems priklauso pinigai iš Valstybinės ligonių kasos (VLK), bet praėjusiais metais panaikino programą, tad dabar iš jų gauname pinigus tik už metadono programą. Apie 40 žmonių kas mėnesį pas mus gydosi pagal šią programą Šiuo metu iš kasų gauname tik 15 procentų visų mūsų lėšų“, - aiškino pašnekovė.

Paklausta apie centro darbuotojų atlygius, ji atsakė, kad gydymo įstaigose jie keliami iš VLK, tad jų centre dirbantiesiems už metadono programą pridėjo po 5 eurus, bet to, biudžetininkams prisidėjo apie 200 eurų per mėnesį, iš kurių reikėjo pakelti algas. Jų centre slaugytojos vidutiniškai uždirba po 460 eurų (neatskaičius mokesčių), gydytojai – 650 eurų. „Mes neturime iš ko ženkliau didinti slaugytojams“, - neslėpė N.Šinkūnienė, atskleidusi, jog tuos gaunamus 200 eurų padalijo ir joms nuo liepos 1-osios pakėlė tik po 20 eurų.

N. Šinkūnienė neslepia, jog šiemet geresnio finansavimo iš valdžios nesitiki. „Vis daugiau paslaugų teikiame, ligonių daugėja, bet finansavimas mūsų centrui mažėja“, - apgailestavo vadovė.

Pašnekovė prasitarė, jog Sveikatos apsaugos ministerija iš Europos Sąjungos fondų yra gavusi milijonų, kurie turi būti paskirstyti penkiems centrams. Deja, iki šiol pinigų nė vienas negavo. Jos vadovaujama įstaiga net bandė teikti projektą šioms lėšoms gauti, bet nesėkmingai.

N. Šinkūnienės pateiktais duomenimis, 2013 m. jų įstaiga paslaugų suteikė 5800, 2014 m. – 6500, 2015 m. – beveik 7 tūkst. Nuo lapkričio 1-osios paslaugų padaugės, mes planuoja įkurti dienos psichiatrijos stacionarą.

„Tada ieškosime psichologo, socialinio darbuotojo, pusei etato gydytojo psichiatro. Dabar verčiamės su tiek darbuotojų, kiek turime, nes neturime daugiau lėšų“, - sakė direktorė.

Vilniuje – viskas gerai

Vilniaus priklausomybių ligų centro direktorius dr. Emilis Subata patikino, jog jiems darbuotojų netrūksta. Užsiminus apie atlygį, atsakė, jog atsižvelgiant į mūsų šalies realijas, nėra per maži, pasidžiaugė, jog turi keletą jaunų gydytojų, triūsiančių jau trejetą metų ir neketinančių emigruoti. Nuo liepos 1-osios visiems darbuotojams užmokestį padidino apie 10 proc. Finansavimas, anot pašnekovo, taip pat yra pakankamas.

Užmokestis neadekvatus

Klaipėdos priklausomybių ligų centro direktorius Liudas Andrikis informavo, jog jau gana ilgą laiką jų įstaiga ieško psichiatro: „Į antraeiles pareigas radome, o štai pamainos ambulatorijoje dirbančiam psichiatrui – ne“.

Jo manymu, į šias pareigas specialistai nesiveržia dėl didelių darbo krūvių, darbui su kenčiančiais nuo alkoholio reikia ir didelio emocinio, psichologinio įsitraukimo, neadekvačiai mažo atlyginimo.

Esant sunkiai finansinei situacijai nebuvę galimybių pakelti atlyginimų nei gydytojams, nei slaugytojams.

Tik nuo šių metų pradžios įstaiga pasirašiusi sutartį su VLK, bus apmokamos paslaugos už metadono programą. Nuo rugpjūčio 1-osios taip pat bus mokama ir už gydytojo psichiatro konsultacijas, tiesa, pacientai galės kreiptis tik gavę gydytojo siuntimą. Centras teiks ir mokamų paslaugų, kad galėtų papildomai užsidirbti.

Pokyčiai – rekomendavus Valstybės kontrolei

Pasiteiravome VLK, kodėl Lietuvos priklausomybės ligų centrams nuo 2015 m. sumažintas finansavimas.

„Finansavimas nebuvo sumažintas, keitėsi tik jo forma – vietoj programinio finansavimo pradėta atsiskaitinėti konkrečiai už tai, kokios paslaugos buvo suteiktos pacientams priklausomybės ligų centruose. Lėšų tikrai nesumažėjo. Tai reiškia, kad priklausomybės ligų centrai gauna tiek, už kiek suteikė paslaugų pacientams“, - atsakė VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Ji paaiškino, jog šie pokyčiai įgyvendinti remiantis Valstybės kontrolės pateikta rekomendacija. Iki šių metų pradžios penkiems priklausomybės ligų centrams buvo skiriama 1,5 mln. eurų, įvedus naująją tvarką ši suma nepakito, išliko 1,5 mln. eurų.

Lėšų atlyginimams kelti skirta

Sveikatos apsaugos viceministras Valentin Gavrilov paaiškino, jog Priklausomybės ligų centrai yra iš valstybės biudžeto finansuojamos biudžetinės įstaigos, dalį finansavimo gaunančios iš PSDF už suteiktas paslaugas pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Kitaip tariant, šie centrai gauna finansavimą iš kelių šaltinių, o, pasikeitus finansavimo formai lėšų nebuvo sumažinta. Kadangi paslaugos apmokamos iš PSDF, priklausomybių ligų centrams, kaip ir visoms kitoms įstaigoms, buvo padidintas paslaugų įkainis, kuris turėjo būti naudojamas atlyginimų didinimui nuo liepos 1-osios.

„Tai reiškia, kad darbo užmokestis turėjo būti keliamas ta dalimi, kiek pajamų struktūroje padidėjo uždirbamos lėšos iš PSDF. Kita vertus, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms įstaigoms papildomas finansavimas buvo skirtas ir dėl minimalios algos didėjimo“.

Iš Europos Sąjungos fondų - iki 4 830 862 eurų

Į klausimą, ar ateinančiais metais planuojama daugiau lėšų skirti priklausomybės ligų centrams, viceministras atsakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi Valstybės ir savivaldybių 59 įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą, kurio tikslas – nustatyti bendrą valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemą, suvienodinti vienodos kvalifikacijos ir sudėtingumo darbą dirbančių asmenų apmokėjimą. Šiuo projektu, anot ministerijos atstovo, numatomos galimybės didinti iki 65 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, jeigu Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys atskirų profesijų trūkumą Lietuvos darbo rinkoje ar darbuotojų aukštą kvalifikacinę kategoriją. Taip pat atitinkamo lygio pareigybėms numatomos galimybės didinti pastoviąją dalį 20 procentų. „Numatoma, kad valstybės biudžeto lėšos šiam įstatymui įgyvendinti 2017–2021 m. bus skiriamos įvertinus biudžetinių įstaigų optimizavimo ir jų vykdomų funkcijų konsolidavimo galimybes. Atsižvelgiant į siūlomą įstatymo projektą, turėtų didėti priklausomybės ligų centrų finansavimas, tačiau Finansų ministerija dar nagrinėja lėšų poreikį, todėl šiuo metu dar neturime informacijos apie numatomą papildomą skyrimą biudžetinėms įstaigoms, įskaitant priklausomybės ligų centrus“, - paaiškino V. Gavrilov.

Viceministras patvirtino, jog iš 2014-2020 m. ES fondų yra numatomos investicijos į priklausomybės centrų infrastruktūrą. Priemonei „Priklausomybės ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo infrastruktūros tobulinimas“ numatyta skirti iki 4 830 862 eurų (ES lėšų) ir 852 505 eurų (valstybės biudžeto lėšų) iš 2014-2020 m. investicijų. Pasak jo, šiuo metu derinami priemonės administravimo dokumentai, pagal kuriuos būsimiesiems projektų vykdytojams ir partneriams (Vilniaus priklausomybės ligų centras, Kauno apskrities, Šiaulių, Klaipėdos ir Panevėžio priklausomybės ligų centrai) bus paskirstytos lėšos galimiems projektams.