Priklausomybės liga gali susargdinti ir artimuosius

Priklausomybės, kokios jos bebūtų – nuo alkoholio, narkotikų ar lošimų – paliečia ne tik jomis sergantį asmenį, bet ir jo artimuosius. Jie dažnai jaučia ilgalaikį stresą, įtampą, kaltės bei gėdos jausmus, kurie turi įtakos jų sveikatai. Nuo lapkričio mėnesio Vilniuje įsikūrusi Asmens sveikatos klinika (VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras) priklausomų asmenų artimuosius kviečia į nemokamas psichoterapines pagalbos grupes, kurias veda gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Edgaras Čiūras

Išardytas šeimos balansas

„Priklausomų asmenų šeimos vadinamos disfukcinėmis, nes priklausomybės liga gali sukelti ne tik finansinių sunkumų šeimai, bet ir turėti įtakos artimųjų fizinei bei psichinei sveikatai. Tokių šeimų nariai dažniau linkę sirgti depresija, nerimo sutrikimais. Taip pat tokiose šeimose didesnė rizika patirti fizinę ar seksualinę prievartą. Nesvarbu, nuo ko priklausomas žmogus, ar ši priklausomybė matoma aplinkiniams, ar ji laikoma paslaptyje, kiekvienas šeimos narys vis tiek ieško būdų, kaip kovoti su ja“, – sako E. Čiūras.

Priklausomybe sergantis žmogus nekontroliuoja savo gyvenimo, atsiranda daug chaoso, už viską svarbiau gyvenime tampa medžiaga, nuo kurios jis yra priklausomas. Toks žmogus pradeda meluoti, manipuliuoti, vogti, apgaudinėti vien tam, kad galėtų toliau vartoti psichoaktyvias medžiagas. Toks žmogus pavirsta savotiška šeimos ašimi – apie jį sukasi visas šeimos gyvenimas, keičiasi kitų žmonių vaidmenys šeimoje.

Anot „Asmens sveikatos klinikos“specialisto, vaikai, užaugę tokiose šeimose, padarinius gali jausti visą gyvenimą. Jie turi didesnę riziką susirgti priklausomybės ligomis ar susirasti partnerį ar partnerę, priklausomą nuo psichoaktyvių medžiagų. Augantys tokioje šeimoje vaikai dažnai linkę save nuvertinti, jaučia nerimą, bejėgiškumą, vienatvę ir labai dažnai – gėdą ir kaltę.

Vaidmenys, kuriuos prisiima artimieji

Psichoterapeutas pasakoja, kad priklausomybe sergančio asmens šeimos nariai gali įsigyventi į tam tikrus vaidmenis, kurie jiems padeda išlaikyti šeimos stabilumą, struktūrą, bet nebūtinai yra naudingi jų psichologinei sveikatai. Sharon Wegscheider – Cruse yra išskyrusi tokius šeimos narių vaidmenis: priklausomasis, globėjas, „atpirkimo ožys“, herojus, talismanas arba šeimos klounas, pamestas vaikas.

Herojaus vaidmenį prisiėmęs šeimos narys stengiasi gerinti šeimos įvaizdį, apjungti jos narius. Tokie žmonės dažnai ignoruoja pačią priklausomybės problemą, stengiasi viską pakreipti pozityviai. Jie daug dirba, yra perfekcionistai, kuriuos nuolat slegia kaltė, gėda, įtampa. Savo perfekcionizmą jie naudoja „normalumo“ jausmo padidinimui disfunkcinėje aplinkoje. Aplinkiniams tokie žmonės gali atrodyti sėkmingi, kultūrinti, protingi, gyvenantys subalansuotą gyvenimą, tačiau viduje jie jaučiasi atsiskyrę, išgyvena nerimą.

Šeimos narys, kuris prisiima „atpirkimo ožio“ vaidmenį, sulaukia kaltinimų dėl savo šeimos problemų, nes jie patys elgiasi neigiamai. Jie dažnai papuola į bėdą, patiria sunkumų darbe ar mokykloje, gali būti agresyvūs, pasileidę, patys pradėti piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. Tokį jų elgesį skatina noras atitraukti dėmesį nuo priklausomybe sergančio asmens arba reakcija į pozityvaus dėmesio sutelkimą į herojaus vaidmenį atliekantį asmenį. Artimieji savo kaltinimus, pyktį nukreipia į „atpirkimo ožį“ – taip tarsi apsaugomas priklausomybe sergantis asmuo, o „atpirkimo ožys“ lieka apimtas kaltės, gėdos, tuštumos jausmų.

Talismanas arba šeimos klounas užima šeimos juokdario poziciją ir savo juokeliais siekia sumažinti įtampą. Nors jų juokavimas ir sukelia palengvėjimą, tačiau kartais jie gali juokauti netinkamai, įskaudinti, dėl to priklausomam asmeniui gali trukdyti sveikti. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jie nieko nepriima rimtai, tačiau viduje jie yra trapūs, siekiantys pripažinimo, jaučiantys didelį pyktį, gėdą, baimę. Dauguma talismano vaidmenį užimančių asmenų galiausiai patys pradeda „gydyti“ save – vartoja narkotines medžiagas, alkoholį ir rizikuoja tapti dar vienu šeimos nariu, priklausomu nuo psichoaktyvių medžiagų.

Šeimos narys, kuris prisiima pamesto vaiko vaidmenį, yra tarsi nematomas – iš visų jėgų stengiasi būti atsargus, neatkreipti į save dėmesio, nesukelti problemų. Jie vengia temų, susijusių su šeimoje esančia priklausomybės liga, dažnai užsiima tokia veikla, kuri nereikalauja bendravimo. Tokiems žmonėms sunku priimti sprendimus, užmegzti intymius santykius, nes jiems patiems labai sunku suprasti savo tikruosius jausmus.

Globėjas yra tas šeimos narys, kuris stengiasi viską neigti. Tam, kad apsaugotų šeimos narius, išlaikytų šeimos vientisumą, jis nuolat stengiasi įtikti kitiems, užglaistyti kylančius konfliktus. Globėjas gali neigti priklausomybę ar jos padarinių mastą, meluoti sau pačiam apie tai, kad priklausomybe sergantis artimasis pasveiks, jei juo bus rūpinamasi pakankamai. Sutuoktiniai, partneriai, tėvai ar net vaikai, prisiimantys šį vaidmenį, nuolat save apgaudinėja ir tęsią rūpinimąsi priklausomu žmogumi taip leisdami jam tęsti piktnaudžiavimą priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis.

Nemokama pagalba priklausomų žmonių artimiesiems

Pasak E. Čiūro, jei šeimoje yra priklausomybe sergantis asmuo, pagalbos reikia visiems – ir jam pačiam, ir jo artimiesiems. Vienas iš svarbių pagalbos būdų yra savipagalbos grupės. Svarbų vaidmenį atlieka ir individuali arba grupinė psichoterapija. Jei priklausomo žmogaus artimieji suserga psichikos ligomis, pvz., depresija, jiems gali būti skiriamas ir gydymas vaistais.

Lapkritį Vilniuje įsikūrusioje „Asmens sveikatos klinikoje“ (Žalgirio g. 90) pradedamos nemokamos grupės žmonėms, kurie artimieji serga priklausomybe nuo alkoholio ar narkotikų. Grupės finansuojamos iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo. Registruotis galima internetu arba telefonu (8 5) 260 76 36.