Ar jūs gausiai prakaituojate? Visai nebūtina savęs „išsunkti“, kad tai išsiaiškintumėte, – rašo upi.com.
Prakaitavimas – tai odos prakaito liaukų gaminamo skysčio išskyrimas. Žmogaus odos paviršiuje yra apie 2,5 mln. prakaito liaukų (daugiausia delnuose, pažastyse, paduose). Ramybės būsenoje žmogus kasdien išskiria 500-600 ml prakaito.
Mokslininkai sukūrė naują lankstų prietaisą, priklijuojamą prie odos ir išanalizuojantį prakaito sudėtį bei siunčiantį šią informaciją tiesiai į vartotojo išmanųjį telefoną. Negana to, šis maždaug 24 mm dydžio aparatas pateikia rekomendacijas: išgerti daugiau ar mažiau vandens, o gal energinį gėrimą – siekiant atkurti elektrolitų balansą.
Prakaitavimas yra vienas iš termoreguliacijos mechanizmų – padeda atvėsinti kūną. Kartu iš organizmo pašalinami susidarę kenksmingi medžiagų apykaitos produktai bei netenkama dalies mineralinių medžiagų.
„Mūsų prietaisas susilieja su odos paviršiumi, yra beveik nepastebimas ir suteikia galimybę atlikti tikslius matavimus, neįmanomus su dabar prakaitui surinkti naudojamomis sugeriančiomis kempinėlėmis ar padais“, – komentavo vienas iš tyrimo autorių prof. J. Rogers iš Šiaurės vakarų universiteto McCormick‘o inžinerijos fakulteto (Northwestern University's McCormick School of Engineering).
Sukurtasis aparatas yra vienkartinis, priklijuotas išsilaiko ant dilbio ar nugaros kelias valandas.
O kodėl verta analizuoti prakaito sudėtį? Pasak mokslininkų, prakaitas „yra tarsi sultinys, pilnas įvairių cheminių medžiagų, perspėjančių apie sveikatos būklę“.
Padidėjęs vien plaštakų ar padų prakaitavimas būna nervinės įtampos metu, labilią nervų sistemą turintiems žmonėms. Bendras padidėjęs prakaitavimas gali būti sunkiai dirbant karštoje ir drėgnoje patalpoje, taip pat patologinių būklių metu: esant traumai, šokui, širdies ir kraujagyslių nepakankamumui, skydliaukės hiperfunkcijai, sergant aktyviąja tuberkulioze (prakaituojama naktį).
Tyrėjai išbandė savo išradimą su dviem dviratininkų grupėmis ir įrodė, kad aparatas tiksliai įvertina prakaito rūgštingumą, gliukozės, chlorido ir laktato koncentraciją jame. Gauti rezultatai prieš kelias dienas publikuoti žurnale „Science Translational Medicine“. Tiesa, kol ši naujovė bus pradėta taikyti praktikoje, teks ir toliau pasikliauti savo sugebėjimais įvertinti organizmo siunčiamus signalus, perspėjančius apie skysčių ar mineralinių medžiagų trūkumą.