Po pagalbinio apvaisinimo Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre gimė pirmasis kūdikis

Istorinis įvykis – Kauno klinikose gimė pirmasis kūdikis po pagalbinio apvaisinimo Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre. Pasak centro vadovės doc. Eglės Drejerienės, pastojimo tikimybė buvo nedidelė, tačiau moteris pastojo ir sėkmingai išnešiojo vaikelį.

Reklama

„Tiek aš, tiek mažylė jaučiamės puikiai. Ji sveria apie 3 kilogramus, – pasakoja Jolanta. – Kelis metus bandėme susilaukti vaikų, tačiau nesėkmingai. Labai norėjome kuo greičiau sulaukti šeimos pagausėjimo, todėl pradėjome domėtis pagalbinio apvaisinimo galimybėmis ir kreipėmės į Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centrą. Pats pagalbinio apvaisinimo procesas nebuvo labai sklandus. Gydytojai sakė, kad pastoti šansų nedaug, tačiau jie dėjo visas pastangas. Šiandien ant rankų sūpuoju nuostabią dukrą“, – šypsosi jauna mama.

Pasak Reprodukcinės medicinos centro vadovės doc. E. Drejerienės, turinčios daugiau nei 16 metų patirtį konsultuojant su nevaisingumu susiduriančias poras, pacientei Jolantai prireikė pagalbinio apvaisinimo dėl užsitęsusio neaiškios kilmės nevaisingumo.

„Nors buvo atlikti klinikiniai tyrimai ir jų rezultatai buvo geri, tačiau nevaisingumo priežastis liko neaiški. Tokių besitiriančių porų yra beveik penktadalis, – teigia docentė. – Šiai pacientei taip pat buvo diagnozuota endometriozė – šalutinė liga, kenkianti vaisingumui. Dėl šios priežasties prieš kelis metus moteris buvo tirta ir operuota Kauno klinikose. Pagalbinio apvaisinimo procedūra taip pat kėlė iššūkių dėl gauto mažo lytinių ląstelių kiekio, todėl pastojimo tikimybė buvo nedidelė.“

„Nors Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo registro nėra, manoma, kad su sutrikusiu vaisingumu susiduria kas šešta pora. Tai atitinka išsivysčiusių Europos šalių vidurkį“, – aiškina doc. E. Drejerienė. Nevaisingumą gali lemti tiek moterų, tiek vyrų sveikatos sutrikimai, vyresnis sutuoktinių amžius. Deja, kartais nevaisingumo priežastys lieka neaiškios.

Kauno klinikų embriologės dr. Agnės Kozlovskajos-Gumbrienės teigimu, pagalbinio apvaisinimo sėkmę lemia daug veiksnių. „Labai svarbi moteriškų ir vyriškų lytinių ląstelių kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Svarbu pacientų gretutinės ligos, kurios gali turėti įtakos nevaisingumui. Daug lemia ir sėkminga pacientėms atliekama kiaušidžių stimuliacija. Svarbu aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, laboratorijos įranga, griežta kokybės kontrolė ir žinoma kvalifikuoti specialistai“, – vardija embriologė.

Reprodukcinės medicinos centro akušerė Vita Vaičienė sako, kad teikiant pagalbinio apvaisinimo paslaugas labai svarbi komanda ir akušerės vaidmuo joje. „Mes, akušerės, esame visada šalia pacientų ir stengiamės užtikrinti viso proceso sklandumą. Kiekviename žingsnyje lydime pacientus, teikiame informaciją ir sprendžiame kylančius klausimus. Dėl pagalbinio apvaisinimo atvykusioms šeimoms be galo svarbus emocinis saugumas ir palaikymas, todėl dedame dideles pastangas, kad tai užtikrintume.“

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje esantis pirmasis Kauno regione Reprodukcinės medicinos centras atidarytas prieš metus. Per šį laikotarpį į Reprodukcinės medicinos centrą dėl nevaisingumo kreipėsi 486 pacientės, o dėl pagalbinio apvaisinimo daugiau nei 120 šeimų. Nuo darbo pradžios atliktos 78 pagalbinio apvaisinimo procedūros, iš kurių nėštumas diagnozuotas 25 kartus. Laukiama 8 procedūrų rezultatų. Centre taip pat teikiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos onkologinėmis ar vaisingumą mažinančiomis ligomis sergantiems žmonėms.

Šiuo metu pagal Lietuvoje galiojančias teisines nuostatas susituokusiai ar registruotoje partnerystėje gyvenančiai porai, kai moteris ne vyresnė nei 42 metai, kompensuojami du apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklai ir beveik visi gydymo ciklo metu naudojami medikamentai. Taip pat kompensuojamos gydytojų specialistų konsultacijos, prieš pagalbinį apvaisinimą atliekami tyrimai.

Pagalbinis apvaisinimas arba asistuojamosios reprodukcijos technologijos yra vienas iš nevaisingumo gydymo būdų. Metodas taikomas tais atvejais, kai kiti konservatyvūs gydymo būdai, tokie kaip gydymas vaistais ar anatominius pokyčius koreguojančios operacijos, yra neefektyvūs arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės. Pagalbinio apvaisinimo procedūra laboratorijoje trunka nuo dviejų iki šešių parų. Tai laikas nuo embriono susiformavimo iki jo perkėlimo į moters gimdą ir (ar) kriokonservavimo.

Pasaulyje gyvena daugiau nei 8 mln. žmonių, gimusių po pagalbinio apvaisinimo. Dalis jų jau turi savo vaikų. Kasmet išsivysčiusiose šalyse gimsta apie 2-4 proc. vaikų po pagalbinio apvaisinimo.