Plaučių vėžys: emancipuotų moterų įpročiuose ir naudoto automobilio salone slypintys pavojai (1)

Lyčių lygybė gali smarkiai pakenkti moterų sveikatai, verslo lygybė – ir vyrų. Tokia išvada peršasi po penktadienį Klaipėdoje vykusios Lietuvos chemoterapeutų konferencijos, skirtos plaučių vėžiui. Medikų pranešimai atskleidė šios vienos sunkiausiai gydymui pasiduodančios onkologinės ligos dažno sergamumo ir didelio mirštamumo problemas.

Reklama

Dažniausia piktybinė liga pasaulyje

Konferenciją pradėjusi Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VU OI) Vėžio registro centro vadovė dr. Giedrė Smailytė plaučių vėžį pristatė kaip dažniausią piktybinį susirgimą pasaulyje. Pasak daktarės, 2008 m. pasaulyje šia liga sirgo 12,7 mln. žmonių, iš jų mirė 7,6 mln. „Tarp moterų – tai ketvirtas pagal dažnumą piktybinis susirgimas. Lietuvoje plaučių vėžiu vyrai serga beveik 10 kartų daugiau nei moterys“, - statistiką pateikė dr. G. Smailytė, atkreipusi dėmesį, kad anaiptol ne visose  šalyse sergamumas plaučių vėžiu tarp lyčių skiriasi beveik dešimt kartų kaip Lietuvoje. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės moterų sergamumas šia vėžio forma yra didesnis nei Švedijos vyrų. Anglijoje apskritai sergamumo rodikliai didesni, lyginant su kitomis Europos šalimis.

Pranešėja atkreipė dėmesį, kad vis dėlto moterų sergamumas plaučių vėžiu auga, ir ypač ryškiai –Šiaurės Europoje. Pasak jos, bene vienintelė šalis, kur moterų sergamumas mažėja – Jungtinės Amerikos Valstijos. Džiugi žinia, kad Lietuvoje sergamumas plaučių vėžiu nuo 1991 m. pradėjo mažėti. Iki 1991-ų metų kasmet naujų diagnozių skaičius išaugdavo trim procentais, dabar – po pusantro procento. Pastaruoju metu kasmet naujų plaučių vėžio atvejų diagnozuojama 1200 vyrų ir 250 moterų.

Dažnas susirgimas medikus jaudina ir dėl to, kad liga sunkiai pasiduoda gydymui. Plaučių vėžį nustačius pirmos stadijos iš šimto susirgusiųjų 20 išgyvena penkerius metus, antros stadijos – 15, trečios ir ketvirtos stadijos - šansų išgyventi penkerius metus neturi nė 5 procentai ligonių. Dr. G. Smailytė paminėjo, kad moterų išgyvenamumo rodikliai sergant plaučių vėžiu, kaip ir bet kuria kita liga, yra geresni nei vyrų.

Ar atsitiktinė patikra – išeitis?

VUOI Radiologijos, branduolinės medicinos konsultacijų centro gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė atskleidė vėlyvo plaučių vėžio nustatymo priežastis: labai ilgą laiką liga neturi klinikinių požymių, ir net vėliau atsiradę simptomai nėra specifiniai. „Todėl atrodytų, kad esant tokiai situacijai labai padėtų atsitiktinė patikra, - kalbėjo daktarė. – Geros patikros pagrindas: jautrumas ir specifiškumas, žemi kaštai, mirtingumo mažėjimas“. Deja, net ir JAV džiaugiantis dėl patikros 20 procentų sumažėjusiu sergamumu,   pažymėjo R. Briedienė, tokie rodikliai vertinami nevienareikšmiškai net ir pačioje Amerikoje. Mat aptikus naviką pacientą gali tekti pakartotinai vėl tirti po trijų mėnesių. Gydytoja pabrėžė, kad vienos patikros metu žmogus gauna labai mažą apšvitos dozę, bet palaipsniui ir dažnai tikrinantis įmanoma artėti ir prie mirtinos ribos.

Kita vertus, R. Briedienės teigimu, atsitiktinės patikros kritikai mano, kad iš tiesų sergamumo ir išgyvenamumo rodikliai negerėja net ir ligą nustatant labai ankstyvos stadijos. „Teoriškai išgyvenamumas padidėja, bet realiai žmogus išgyvena tiek pat, kiek būtų ir esant vėlyvesnei diagnozei, - skeptikų mintis persakė radiologė. – Kyla ir daugiau klausimų: ar tirti visus aptiktus navikus dėl galimo piktybiškumo? Kas kiek laiko? O jei naviko židinys mažesnis nei 10 mm, jo negalima identifikuoti. Sergant plaučių vėžiu kritinis gydymo taškas yra nuo 4 mm dydžio iki tol, kol pacientas pajunta simptomus. Kai kurių nuomone, galbūt plaučių vėžio navikas metastazuoja jau ir 4 mm?“.

Beje, regis, kad Lietuvos medikų svarstymas dėl atsitiktinės patikros dėl plaučių vėžio yra tik teorinis. Mat sprendimus šiame lygmenyje priimanti Europos Sąjunga (ES). Nors salėje nuskambėjo mintis, kad net ES priėmus palankų sprendimą Lietuva nebūtų pasirengusi tam – mūsų šaliai tai tiesiog būtų per brangu.

Lietuvoje ne taip blogai kaip Anglijoje

Pertraukėlės metu „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekintas Lietuvos chemoterapeutų sąjungos prezidentas Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas vardijo priežastis, nulemiančias ryškiai didesnį sergamumą plaučių vėžiu tarp vyrų:  „Dauguma moterų nedirba nei statybose, nei kasyklose. Antras dalykas –rūkymas. Nekontroliuojamas rūkymas neabejotinai turi didelės įtakos sergamumui plaučių vėžiu. Ir atsakymas į konferencijos metu nuskambėjusį profesoriaus  Kęstučio Malakausko  klausimą „Ar tam turi įtakos, kad mūsų moterys kitokios nei Vakarų Europoje, kur sergamumas plaučių vėžiu smarkai vejasi vyrus?“, yra „Taip“. Mūsų moterys mažiau rūko, mūsų vyrai pretenzingesni, nemėgsta rūkančių moterų. Tad jos rūko mažiau arba pasislėpusios, arba visai to atsisako. Galbūt dėl to ir neturime tokio didelio sergamumo plaučių vėžiu augimo lyginant su emancipuotomis Skandinavijos, Islandijos moterimis“.

Gydytojas paminėjo darbą statybose. Tad kodėl Lietuvoje taip mažai nustatoma profesinių ligų? „Dabar nebenaudojamos pavojingos statybinės medžiagos ir stogai nebedengiami asbestine danga. Dabar statybose tos medžiagos yra labai griežtai klasifikuojamos“, - aiškino portalo pašnekovas.

A. Česas pabrėžė, kad ir asbestozė mums taip negresia kaip anglams, kurių šalyje tebėra pilna asbestinių stogų. „Tad jų sergamumas gali būti ir nuo aplinkos fono, nors dabar jau stogus ir keičia. Ypač didelis sergamumas plaučių vėžiu tiek vyrų, tiek moterų Anglijos gyvenvietėse, kuriose yra kasyklos. Anglų moterys taip pat ženkliai daugiau rūko nei mūsų, - kalbėjo gydytojas. – Tad ir lyčių lygybė neabejotinai daro neigiamą įtaką, todėl ir matome sparčiai augantį mirtingumą. Antra vertus, manoma, kad rūkymas nėra pagrindinė adenokarcinomos priežastis. Reikšminga, didelė dalis, bet jokiu būdu - ne pagrindinė. Žinoma, yra dalis žmonių, kurie rūko, gyvena tą nenormalų gyvenimą, bet kita ligos priežastis – vadinamos genetinės mutacijos“.

Tęsdamas mintis apie asbesto stogus, gydytojas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje stogai dengti ne iš Anglijos kasyklų atvežtu asbestu, kuriame yra labai daug kenksmingos asbesto rūšies. „Į Lietuva „šiferiai“ buvo vežami iš Uralo, juose kancerogeninių medžiagų mažiau. Be to, Lietuvoje asbesto stogų keitimo programa praktiškai jau baigta, valstybė tai rėmė, nors šitas asbestas ir nėra labai kancerogeniškas. Lietuvoje atlikti tyrimai tai parodė. Mūsų šalyje nėra ir tų mezoteliomos atvejų, plaučių pleuros susirgimų, kurį sukelia asbesto dalelės. O Anglijoje situacija žiauriai bloga, kaip ir Skandinavijoje. Tai rodo, kad mes turime ne tik epidemiologiškai žvelgti į ligą, ko kur atsiranda daugiau, bet ir aiškinti priežastis. Pavyzdžiui, kodėl moterys, jeigu jos nerūko, vis tiek susirgo? Galbūt reikia ieškoti ir kitų, galbūt – vandens ir kitokio užterštumo, priežasčių“, - kalbėjo chemoterapeutų vadovas.

„Tiksli ligos priežastis nežinoma, bet faktas, kad nebėra taip: „A, tu rūkai, todėl ir susirgai plaučių vėžiu“. Didžioji dalis dabar susergančių moterų yra visiškai nerūkiusios, visiškai negyvenusios aplinkoje, kurioje rūkoma. Todėl ir jų gydymas šiandien labai skiriasi. Mes turime jas gydyti skirtingai. Todėl šioje konferencijoje ir kalbama apie individualizuotą gydymą. Ankstesnė patirtis, kai, pavyzdžiui, esant trečiai ligos stadijai visus reikia gydyti vienodai, šiandien praranda esmę. Kiekvieno ligonio gydymo prognozė, pasirodo, yra visiškai skirtinga“.

Sunkiai pasiduoda chemoterapijai

Tad vis dėlto kaip išvengti plaučių vėžio? „Kalbant apie žinomas priežastis, vengti pasyvaus rūkymo - nebūti prirūkytose patalpose. Net jeigu tu perki automobilį antrinėje rinkoje, jeigu kažkas važinėjo juo rūkydamas, ir salone pilna tų kancerogenų, ir jeigu tu neatlieki cheminio detalaus valymo, tu gali būti labai ilgą laiką toje pasyvaus rūkymo zonoje, kur tų medžiagų įsigėrę apdangalai, ir pan. Niekas to neįrodė, bet niekas to negali ir atmesti, - kalbėjo A. Česas. - Aišku, rūkymas vis tiek yra vienas pagrindinių ne tik širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir plaučių vėžio sukėlėjų. Ir, be abejo, plaučių ląstelinis vėžys išsivysto, kai tu arba jau buvai rūkęs, arba rūkai. Dabar turiu pacientą, kuris prieš 10 metų metė rūkyti, o jam dabar išsivystė plaučių vėžys“.

Konferencijos metu klaipėdietis iškėlė valstybinio vėžio registro klausimą. Kokios įtakos tokia įstaiga turėtų  plaučių vėžio prevencijai? „Visi duomenys būtų renkami į vieną įstaigą, o dabar panaikinus valstybinį vėžio registrą tuo pačiu pavadinimu jo funkcijas perėmė Vilniaus universiteto Onkologijos institutas. Tačiau praktiškai jis kaupia tik savo informaciją, ir dar informaciją jiems siunčia tos gydymo įstaigos, kurios buvo anksčiau įpratusios tai daryti. Štai mes (KUL. – Autorės pastaba)siunčiame duomenis pagal specialias formas, bet Kaunas nesiunčia – jie turi savo tvarką. Tačiau nėra prievolės siųsti, - aiškino portalo pašnekovas. – Turėdami išsamius tikslius duomenis, aiškiai suvoktume situaciją. Dabar ligoniai gyvena lyg ir ilgiau, bet iš tiesų situacija ta pati, tik nustatome anksčiau diagnozę. Realiai jie miršta tuo pačiu metu. Jei žiūrėtume į  vienos institucijos duomenis, tie rezultatai gerėja, bet jei pažvelgsime į bendrą šalies situaciją, pamatysime priešingus rezultatus“.

Didelį plaučių vėžio mirtingumą, A. Česo teigimu, sąlygoja ne tik vėlyva diagnozė, bet ir mažas jautrumas chemoterapijai. „Ir trečia: kai manome, kad vėžys yra lokalus, neišplitęs, dažnai operuodami pamatome, kad jis jau yra pažengęs“, - priežastis vardijo chemoterapeutas.

Ne tik Lietuva – Europa nepriima antitabako prgramos

Ar, A. Česo manymu, atsitiktinė patikra padėtų kovoje su plaučių vėžiu? „Diskusija labai įdomi. Galbūt patikra reikalinga, bet, pirma, tyrimai yra labai brangūs. O tai turi būti pigu, prieinama ir greita. Čia, deja, taip neįvyks. Aišku, jeigu pastatytume mažos apšvitos galios aparatus, mes galėtumėme tą padaryti“, - sakė gydytojas. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog Lietuva Europoje pirmauja pagal medicinos įrangos skaičių atitinkamam skaičiui gyventojų, prireikus vykdyti plaučių vėžio patikros programą, aparatūros reikėtų dar kitokios. Tiesa, ji pigesnė. Gydytojo teigimu, galima būtų išvengti papildomų pirkinių, bet tuomet į turimas aparatūras derėtų įdiegti reikalingas naujas programines įrangas. Bet kokiu atveju tai būtų  didelės investicijos.

„Amerikiečiai jau atlieka tyrimus su mažos apšvitos doze rizikos grupėms (daug rūko, gyvena rūkomose patalpose). Tai neabejotinai viltis pateisino“,- teigė A. Česas.

Taigi  ar pati valstybė gali imtis tam tikrų prevencinių priemonių, siekdama sumažinti plaučių vėžio mastus?

„Deja, pati Europa nepriima antirūkymo, antitabako kontrolės programos, - konstatavo gydytojas. - Nors amerikiečių sergamumas labai sumažėjo. Palyginus dabartinę situaciją su prieš dešimt metų buvusia, dabar nerastum Amerikoje rūkančių. O ką jie padarė? Skyrė didžiules sumas antitabako reklamai, pakėlė akcizus tabako prekėms. Jei cigaretės labai brangios, žmogus jų paprasčiausiai ir neperka“.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt