Planuojamas Šilutės medicinos įstaigų sujungimas ministrės nedžiugina

Ginčą dėl Šilutės savivaldybės politikų planuojamo VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) prijungimo prie VšĮ Šilutės ligoninės sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pavadino nuvažiavusiu garvežiu.

Reklama

Ministrei žinoma, kad Lietuvoje trys pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurios yra panašiai apjungtos arba jų reorganizacija dar tik planuojama, nusprendė bylinėtis teisme. Į teismą dėl reorganizacijos kreipėsi ir Šilutės PSPC.

Gydytojų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkė A.Pikžirnienė mano, kad reorganizaciją paskatino nesibaigiantys Šilutės PSPC darbuotojų ir įstaigos vadovo konfliktai.

Pasak R.Šalaševičiūtės, Zarasų apylinkės teismas jau priėmė laikinąsias apsaugos priemones, stabdančias reorganizaciją Zarasuose, todėl tikėtina, kad ir Šilutės teismas priims panašų nutarimą, kuris sustabdys paruošiamuosius reorganizacijos darbus iki galutinio teismo sprendimo.

Neatitinka ministerijos politikos

Penktadienio popietę specialaus vizito metu sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė susitiko su abiejų minėtų Šilutės medicinos įstaigų kolektyvais. Susitikime dalyvavo ir Seimo narys Artūras Skardžius.

R.Šalaševičiūtė kelis kartus medicinos darbuotojams pakartojo, kad, ministerijos juristų nuomone, teisinių kliūčių dėl tokio medicinos įstaigų reorganizacijos ir apjungimo nėra. Juolab kad Šilutėje abiejų įstaigų steigėjas yra savivaldybės Taryba. Todėl ministerija negali tiesiogiai leisti ar drausti tokią reorganizaciją.

Tačiau ministerija turi aiškų prioritetą - stiprinti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir taip dar pirminėje stadijoje stabdyti sergamumą.

Todėl dabar, kai ginčai perkelti į teismą, visoms pusėms teks sulaukti teismo išaiškinimo ir sprendimo.

Ministrė sakė, kad mažėjant gyventojų skaičiui ir norint racionaliau naudoti sveikatos priežiūrai skiriamus pinigus bei siekiant aukštesnės gyventojų aptarnavimo kokybės, ministerija visuomet pritartų vieno lygio, bet ne skirtingo lygio įstaigų apjungimui.

Pasak R.Šalaševičiūtės, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos prijungimas prie antrinio sveikatos lygio įstaigos neatitinka ministerijos politikos, ir jei savivaldybės Taryba vis dėlto nuspręs jas apjungti, tai turės prisiimti atsakomybę dėl reorganizacijos išlaidų. Savivaldybei teks pačiai rasti lėšų net atleidžiamų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms sumokėti. Ministerija tokių išlaidų nepripažins.

A.Skardžius: svarbu racionaliai naudoti kiekvieną eurą

Seimo narys A.Skardžius konkrečiais argumentais pritarė Šilutės savivaldybėje pradėtai sveikatos priežiūros įstaigų reorganizacijai. Jis priminė vieno tyrimo išvadas, kurias girdėjo Seimo Ekonomikos ir finansų komitete: Lietuvoje yra sukurta tokia sveikatos apsaugos infrastruktūra tarsi šalyje gyventų 5 mln. žmonių, tačiau šiuo metu tą infrastruktūrą išlaikyti turi tik mažiau nei 3 mln. gyventojų.

Todėl, pasak A.Skardžiaus, kiekvienas euras, skirtas sukurtai sveikatos apsaugos bazei išlaikyti iki tol, kol galbūt sugrįš emigravę piliečiai ar kitaip padaugės gyventojų, turi būti panaudotas itin racionaliai, nedubliuojant teikiamų paslaugų.

A.Skardžius sakė turintis duomenų, kad dvi Šilutės medicinos įstaigos,  esančios, galima sakyti, po vienu stogu, veikė nekoordinuotai: nemažai lėšų tenka dviejų administracijų, dviejų laboratorijų išlaikymui, įsigyjant brangios ir greit techniškai senstančios panašios įrangos, kompiuterinių programų ir t.t.

Pasak A.Skardžiaus, svarbiausias argumentas, jungti ar nejungti dvi įstaigas į vieną, turėtų būti sąlyga, ar po apjungimo laimės paslaugomis besinaudojantys žmonės - po reorganizacijos turi gerėti paslaugų kokybė.

A.Skardžius stebėjosi faktu, kad prieš kelerius metus Šilutės PSPC sugebėjo sutaupyti net 2 mln. Lt ir juos prarado bankrutavusiame Ūkio banke. Jo nuomone, įstaiga privalėjo ne taupyti, bet naudoti pinigus pagal paskirtį - gerinti paslaugų kokybę ir mokėti darbuotojams didesnius atlyginimus.

Šilutės GMP nori priklausyti ministerijai

Susitikimo su Šilutės PSPC kolektyvu metu ministrei R.Šalaševičiūtei greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikai pareiškė, kad jaučiasi nuskriausti ir neužtikrinti ateitimi. Jie nepatenkinti, jog GMP uždirbtomis lėšomis kamšomos PSPC kitų padalinių skolos. Nerimą kelia ir vis pasigirstančios kalbos apie galimą GMP perdavimą privatiems paslaugos teikėjams ar prijungimą prie regioninio pagalbos centro ir t.t. Šilutės GMP medikai ministrei sakė, kad labiausiai norėtų tiesiogiai priklausyti ministerijai.

Tokia šilutiškių GMP darbuotojų kalba akivaizdžiai patiko R.Šalaševičiūtei. Ji sakė, kad perspektyva priklausyti ministerijai yra reali, nes ministerijoje jau rengiami dokumentai ir derinami Seimo komitetuose, kad būtų sukurta nacionalinė GMP įstaiga. Tokios įstaigos steigėja būtų Sveikatos apsaugos ministerija, todėl šilutiškiams verta apsiginkluoti kantrybe ir laukti permainų.

Žadėjo didesnius atlyginimus

Susitikime su Šilutės ligoninės kolektyvu R.Šalaševičiūtė išklausė medikų priekaištų, kad ligonių kasa yra nustačiusi per mažus įkainius už ligoninės teikiamas paslaugas, todėl Šilutės ligoninė niekaip neišbrenda iš skolų.

Ministrė neigė tokias kalbas ir sakė, kad ministerija bent kelis kartus kompensavo buvusias teritorinių ligonių kasų nepriemokas už suteiktas paslaugas. Be to, jos turimais duomenimis, Šilutės ligoninė jau dvejus metus veikia ne nuostolingai, o kad dar turi kelis šimtus tūkstančių eurų skolų, tai yra skolos, susikaupusios dėl nuostolingos veiklos per dešimtmetį ar daugiau.

Be to, verta atsiminti, kad Šilutės ligoninė išlaiko ne vieną skyrių, kuriuose suteikiamų paslaugų rodikliai balansuoja ant reikalaujamos minimalios ribos - mažokai yra chirurginių operacijų, gimdymų.

Lietuvos gydytojų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkės gydytojos Audronės Pikžirnienės nuomone, reorganizaciją Šilutės sveikatos priežiūros įstaigose išprovokavo nesibaigiantys konfliktai Šilutės PSPC. Jos nuomone, įstaigos vadovas Liutauras Indriuška nesugebėjo įsiklausyti į kolektyvo narių pageidavimus ir nuomonę, nekreipė dėmesio, kad medicinos personalas ir gydytojai yra nepatenkinti atlyginimais.

Pasak A.Pikžirnienės, nerimą kelia faktas, kad ir Šilutės ligoninėje žemiausios grandies medicinos darbuotojų atlyginimai yra nebepakenčiamai maži. Jos duomenimis, slaugytojos atlyginimas nuo nekvalifikuotų darbininkų minimalaus atlyginimo skiriasi tik 8-9 eurais per mėnesį.

R.Šalaševičiūtė pritarė A.Pikžirnienės nuomonei, kad atlyginimai turi būti didinami ir kad tuo turi rūpintis vadovai, siekiantys išsaugoti darbuotojus.

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus, pripažindamas mestus priekaištus dėl per mažų atlyginimų, sakė, kad po reorganizacijos situacija keisis. Jis kvietė ministrę lažybų, kad dar šiemet mažiausius atlyginimus gaunančiam medicinos personalui atlyginimai bus padidinti net 150 eurų. Tokiu atlyginimų augimu R.Šalaševičiūtė suabejojo. Tačiau D.Steponkus drąsiai žadėjo ir kvietė kolegas medikus spręsti problemas apsieinant be teismų.