Pirmą kartą Lietuvoje atlikta kaulų čiulpų transplantacija panaudojant virkštelės kraują

Vaikų ligoninėje sunkiu įgimtu kombinuotu imunodeficitu sergančiam metų ir trijų mėnesių mažyliui pirmą kartą vaikų onkohematologai atliko kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją, panaudodami virkštelės kraują. Donorinės ląstelės buvo atgabentos iš Ispanijoje esančio kamieninių kraujodaros ląstelių banko specialiame konteineryje ir tą pačią dieną sulašintos mažyliui.   

Kaip teigia Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro gydytoja vaikų hematologė Ramunė Pasaulienė, imunodeficitas – sunkiai diagnozuojama liga. Dėl T ir B limfocitų defekto blogai funkcionuoja žmogaus imuninė sistema, tačiau ligos specifinių simptomų nėra: vaikas dažnai serga infekcijomis, jos sunkiai gydomos.  Seniau tokie vaikai žūdavo dėl infekcijos komplikacijų, dažnai nesulaukę nė metų.

Šia liga sergančių vaikų pasaulyje gimsta 1-2 iš 100 000, Lietuvoje ši liga vaikui diagnozuota antrą kartą, tačiau gydytojos vaikų hematologės dr. Godos Vaitkevičienės įsitikinimu, jų galėjo būti ir daugiau, nes tokie vaikai miršta pirmais, antrais savo gyvenimo metais dėl nesuvaldomų infekcijų, net nespėjus diagnozuoti šios ligos.

Gydytojų hematologų žiniomis, vienintelis šios ligos gydymo būdas yra alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Jei randamas giminingas donoras, transplantacijos rezultatai būna puikūs, vaikai išgiję gali sėkmingai gyventi ir augti. Transplantacijai naudojant ląsteles iš negiminingo donoro, gydymo rezultatai taip pat pakankamai geri. Galima atlikti ir haploidentinę transplantaciją, kaip donorą naudojant vieną iš tėvų, taip pat galima transplantuoti negiminingo donoro kamienines kraujodaros ląsteles iš virkštelės gauto kraujo. Tėvams sutikus donuoti, jis gaunamas vaiko gimimo metu iš virkštelės, ištiriamas, užšaldomas ir saugomas kaulų čiulpų banke.

„Šiam pacientui virkštelės kraujas buvo pasirinktas todėl, – aiškina gydytoja R. Pasaulienė, – kad kamieninės ląstelės pasižymi mažesniu imunogeniškumu, o tai reiškia, kad yra mažesnė tikimybė, kad transplantatas organizme neprigis. Rezultatas šiuo atveju yra geresnis, nei persodinant kaulų čiulpus iš negiminingo donoro, be to, galima greičiau pasirengti procedūrai. Tai labai svarbu žinant, kad paciento gyvybei išsaugoti brangus kiekvienas mėnuo“.

Išgyvenamumas po  transplantacijų iš giminingo donoro arba virkštelės kraujo donoro siekia 70-80 proc.

Glaudžiai bendradarbiaujant medikams, rengiant bendrus Kauno, Vilniaus ir užsienio vaikų onkohematologų telekonsiliumus, vaikui liga buvo diagnozuota Kauno klinikose, Vaikų onkohematologijos centre Vilniuje diagnozė buvo patvirtinta ir pasirengta kaulų čiulpų transplantacijai. Donorinės medžiagos paieška įvyko labai sklandžiai ir pakankamai greitai. Ieškant donorinės virkštelės kraujo vaikų hematologams į pagalbą suskubo suaugusiųjų hematologai ir Lietuvos kaulų čiulpų donorų registras, radęs donorą per „Eurocord“.

Pasaulyje yra per 10 000 vienetų virkštelės kraujo, saugomo specialiuose bankuose. Šiuo metu yra trylika  bankų septyniose Europos šalyse (Ispanijoje, Vokietijoje, Belgijoje, D. Britanijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Graikijoje).

Per kaulų čiulpų donorų registrą „Eurocord“ parenkamas donoras ir donorinė medžiaga siunčiama į reikalingą vietą. Didžiausia dalis (70 proc.) transplantacijų atliekama Europos šalyse. Šiandien prie tų šalių prisijungė ir Lietuva.

Pirmoji alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, naudojant virkštelės kraują, pasaulyje buvo atlikta 1988 m. mergaitei, sirgusiai Fankoni anemija.

Lietuvoje vaikams kaulų čiulpų transplantacijos pradėtos atlikti Vilniuje, Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centre 2002 m. Ši pirmą kartą naudojant virkštelės kraują atliekama transplantacija yra jau 131-oji.

Gydytojos vaikų hematologės nori perspėti visuomenę, kad šuo metu kai kurios akušerijos klinikos siūlo išsaugoti savo vaiko virkštelės kraują, tačiau reikia žinoti, kad tikimybė, jog saugomas virkštelės kraujas bus panaudotas tam vaikui gydyti, yra mažesnė nei 1 procentas.

„Visų pirma, transplantacijų centrai ima ląsteles transplantacijai tik iš akredituotų kamieninių kraujodaros ląstelių bankų. Antra, dauguma atvejų, planuojant atlikti autologinę kaulų čiulpų transplantaciją, kamieninės ląstelės surenkamos jau gydymo metu. Trečia, jei vaikas susirgo, pavyzdžiui, leukemija, didelė tikimybė, kad preleukeminių ląstelių galėjo būti ir virkštelės kraujyje“,  – teigia gydytoja vaikų hematologė R. Pasaulienė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos