Pigios akių ligų diagnostikos labirinte(1)

Kol vienos gydymo įstaigos giriasi neva naujais akių diagnostikos tyrimais, kitos tokius tyrimus atlieka jau keleri metai. Kol pirmosios dar šneka apie būtinumą įtraukti tyrimą į kompensavimo sistemą, kitos ramiai sau ima iš žmonių pinigus ir vargo nemato. Tokioje akių diagnostikos painialybėje neaišku tik viena – kodėl žmogus turi mokėti už jam labai reikalingą tyrimą, jei Valstybinė ligonių kasa yra nustačiusi net 5 akių diagnostikos kompensavimo įkainius?

Reklama

Nenauja naujovė?

Neseniai Vilniaus Antakalnio poliklinika sukvietė žurnalistus pasidžiaugti nauju akių tyrimu, kuriuo per kelias sekundes be jokių vadinamųjų lašinimų pamatomas akies dugnas. Už 200 tūkst. litų įsigytas japoniškas optinis koherentinis tomografas leidžia ištirti vidinę akies struktūrą.

Poliklinikos vadovas Evaldas Navickas ir tomografo galimybes pademonstravusi gydytoja Daina Šatienė sakė, jog šis tyrimas atliekamas neaiškių regėjimo sutrikimų priežastims nustatyti, įvertinti ragenos ir rainelės būklę, žmonėms, kurie serga glaukoma arba ji įtariama, sergantiems regos nervo ligomis, taip pat tiems, kurie turi centrinės tinklainės ligų, tokių kaip amžinė geltonosios dėmės degeneracija, diabetinė retinopatija, gyslainės uždegimas, paveldimos distrofijos ir kt.

Tik geriau įsiskaičius tapo aišku, kad Antakalnio poliklinika giriasi viena pirmųjų įsigijusi japonų gamintojo „Topcon“ diagnostinį įrenginį. Ne pati pirmoji įsigijusi tokio pobūdžio įrenginį, o tiesiog pirmoji – tos įmonės. Naujiena ne tokia jau nauja? Deja, taip.

Pasirodo, jau yra net 3 šių koherentinių tomografų generacijos. Juos savo praktikoje visu pajėgumu taiko VU Santariškių klinikos, jie yra ir kitų miestų gydymo įstaigose. Pasak gydytojo oftalmologo Sauliaus Galgausko, per dieną Santariškių akių ligų skyriuje šis tyrimas atliekamas mažiausiai 20 pacientų. Antakalnio poliklinikos valdžia sakė, kad jie per dieną ištirs apie 5 pacientus.

Buvo tik apgailestaujama, kad tyrimas, deja, mokamas. Jo kaina Antakalnio poliklinikoje bus 35 eurai.

„Esame susirūpinę, kad šitas tyrimas nėra apmokamas iš sveikatos draudimo fondo. Mes, kaip įstaiga, galinti atlikti šį tyrimą, dedame visas pastangas, šnekamės su Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovais, kad laikui bėgant ta paslauga visgi būtų kompensuojama iš PSDF“, - sakė poliklinikos direktorius Evaldas Navickas.

Diagnostikos poreikis

Higienos instituto Sveikatos informacijos sistemos duomenimis, šiandien Lietuvoje gyvena 431 066 regos sutrikimus turintys žmonės, iš jų 17 926 turi regos negalią, kasmet atliekama apie 15-16 tūkst. kataraktos operacijų. 2012 m. glaukoma diagnozuota 70 567 žmonėms, katarakta - 66 202 asmenims.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (2009 m.), pagrindinių akių ligų, lemiančių apakimą, sąraše minimos katarakta (40 proc.), glaukoma (10 proc.), amžinė makulos degeneracija (7 proc.) ir kt.

Antakalnio tomografas leis atrasti pirmuosius akies dugno pokyčius, jis fiksuos ir užrašinės tokios negailestingos ligos kaip amžinė makulos degenracija sukeltus pokyčius akyje. Pasak S. Galgausko, šie tomografai jo praktikoje reikalingi tam, kad būtų tiksliau atliekama kai kurių ligų diferenciacija.

„Glaukomos atveju turime nustatyti jos rūšį ir tik tada parinkti efektyvų gydymą. Sakyčiau, kad vien gydytojo vertinimo „iš akies“ šių ligų atveju neužtenka. Tomografai tikrai labai padeda mūsų darbe“, - kalbėjo ilgametę darbo patirtį glaukomos gydymo srityje turintis medikas.

Šio tyrimo būtinumu neabejoja ir Antakalnio poliklinikos vadovas, jis įrenginio pristatymo metu pabrėžė, kad šis tyrimas kai kuriais atvejais tiesiog būtinas.

„Tai yra ambulatorinės grandies tyrimas, kuris reikalingas specialistui, dirbančiam šioje grandyje“, - sakė poliklinikos direktorius E. Navickas.

Žurnalistų paklaustas, kokie gi ligonių kasų argumentai, kodėl šis tyrimas nekompensuojamas, direktorius atsakė, jog finansinių išteklių trūkumas. Pasiteiravome Valstybinės ligonių kasos (VLK), ar tikrai ir vėl nėra pinigų.

Kodėl reikia mokėti?

Paklausus VLK, kodėl toks svarbus tyrimas tiek gydytojui, tiek pacientui visgi nėra kompensuojamas, sulaukėme ne taip lengvai suvokiamo atsakymo.

Pirmiausiai VLK atstovė Vita Lyskoitienė paaiškino, kad gydytojo specialisto konsultacija vadinamos paslaugos, suteiktos pacientui, turinčiam gydytojo (šeimos ar kito specialisto) siuntimą dėl konkrečios priežasties (ligos ar profilaktinio sveikatos tikrinimo).

„Šio apsilankymo metu pagal gydytojo specialisto kompetenciją atliekami visi pacientui būtini tiriamieji bei gydomieji veiksmai ir raštu teikiami patarimai siuntusiajam gydytojui. Tad ir šiuo atveju pacientas, atvykęs pas akių gydytoją dėl konsultacijos, turi būti visapusiškai ištirtas“, - pabrėžė Vita Lyskoitienė.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintos penkios skirtingos oftalmologo ambulatorinių konsultacijų kainos. Jų kaina siekia nuo 11,34 iki 47,35 Eur.

„Konsultacijos kaina priklauso nuo to, kokio sudėtingumo konsultacijos pacientui reikia. Pavyzdžiui, už įprastą gydytojo oftalmologo konsultaciją ligonių kasa, sudariusi su gydymo įstaiga sutartį dėl šių paslaugų teikimo, gydymo įstaigai moka 11,34 Eur, tačiau, jeigu konsultacijos metu neapseinama be įvairių manipuliacijų, pvz., drenavimo, biopsijos ir kt., už tokią konsultaciją sumoka kelis kartus daugiau“, - atsakė VLK atstovė.

Kaip matyti iš žemiau pateiktos konsultacijos pobūdžio ir kainų lentelės, niekur nėra numatytas tikslinamasis tyrimas koherentiniu tomografu.

Sunku atsispirti pagundai pasamprotauti apie ekonominį naudingumą – jei gydytojas „iš akies“ diagnozuoja glaukomą ir parenka ne tą gydymą, išleidžiama daug lėšų paciento gydymui, tačiau jis vis tiek apanka. Pinigai ištaškyti, žmogus nepagydytas, nes, nepaisant visuotinio progreso, šalies gydymo įstaigose medikai turi dirbti su kirviais ir platukais?

O gal ši situacija slepia gilesnius korupcinius susitarimus? Gal kai kurioms gydymo įstaigoms visai naudinga, kad tyrimas nebūtų įtrauktas į kompensavimo sistemą? Juk, grubiai paskaičiavus, vienas Santariškių tomografas ligoninei uždirba 700 eurų per dieną. O jų ten yra keletas.

Gal visgi teisus buvo buvęs sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis? Jis taip aršiai kovojo su priemokomis gydymo įstaigose. Nelabai suvokiantys, apie ką kalbama, matė tik jo karštus pasisakymus ir oponentų kritiką, tačiau tikrai nebuvo aišku, dėl ko suremtos ietys. O štai dabar ima aiškėti, kas būtų nutikę, jeigu V. Andriukaitis būtų likęs savo poste – niekam nereikėtų mokėti tų 35 eurų už akių tyrimą koherentiniu aparatu. Nes tikriausiai šis tyrimas būtų įtrauktas į reikiamą diagnostikos metodiką ir jam nustatytas įkainis. V. Andriukaitis kovojo su gydymo įstaigose įsigalėjusia praktika pelnytis iš žmonių.

Jeigu tektų rašyti Antakalnio poliklinikai pranešimą spaudai, naudočiau tokį sakinį – „pirmoji šalyje gydymo įstaiga, įsigijusi modernų įrenginį ir nenorinti plėšti žmonių, o besistengianti pakeisti akių diagnostikos finansavimo sistemą“.