Pernai Europos Sąjungoje aptikta 81 nauja narkotinė medžiaga

Per pastaruosius ketverius metus aptikta beveik 250 naujų psichoaktyviųjų medžiagų, vien pernai – 81, rodo ES narkotikų stebėsenos ataskaita. Aiškindamiesi narkotikų vartojimo tendencijas specialistai ėmėsi netgi komunalinių nuotekų tyrimų. Išvados rodo, kad narkotinių medžiagų koncentracija nuotekose labiausiai išauga savaitgaliais.

Reklama

Lisabonoje įsikūrusi ES narkotikų stebėsenos agentūra (EMCDDA) antradienį paskelbė 2014 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitą. Šioje apžvalgoje apibendrinamos narkotikų vartojimo tendencijos, pasiūla, kovos su narkotikų verslu strategijos, gydymo problemos. Apžvalgoje pateikiama kelerių metų statistika.

Europos Komisijos narė Cecilia Malmstrom ataskaitos pristatymo metu teigė, kad gatvėje parduodami narkotikai darosi vis pavojingesni sveikatai. „Esama ženklų, kad gatvėje parduodamas ekstazis ir kanapės yra vis stipresni. Be to, sparčiai daugėja narkotinių medžiagų ir didėja jų įvairovė“, – teigė C. Malmstrom.

Tuo metu EMCDDA direktorius Wolfgangas Gotzas stengėsi išlaikyti optimizmą. Jo teigimu, mirties nuo narkotikų perdozavimo ir su narkotikais susijusių užsikrėtimo ŽIV atvejų mažėja, tačiau statistika atskirose šalyse labai skiriasi. Pavyzdžiui, Estijoje, skirtingai nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, mirštančių nuo narkotikų perdozavimo skaičiai didėja.

Dažniausiai perdozuoja asmenys, kurie pavartojo kelias medžiagas, todėl nustatyti priežastį dažnai nelengva. Kai kurias itin stiprias sintetines medžiagas dar sunkiau nustatyti, nes jų koncentracija kraujyje būna labai maža. Didelė problema yra ta, kad vienus narkotikus keičia kiti, pavyzdžiui, neteisėtai pagamintos ar iš medicininių šaltinių gautos medžiagos, taip pat vartojami kelių rūšių narkotikai.

Naujiena – komunalinių nuotekų tyrimai

Kad Europos stimuliantų rinkoje yra didelių geografinių skirtumų, rodo nauji komunalinių nuotekų tyrimai, kurie suteikia vis daugiau duomenų apie narkotikų vartojimo modelius miesto ir konkrečios vietos lygiais.

Pastaruosius keletą metų buvo tiriamos 21 Europos šalies 42 miestų gyventojų nuotekos. Jose ieškota narkotinių medžiagų pėdsakų. Lietuva ir kitos Baltijos šalys šiame projekte nedalyvavo.

Tyrimas rodo, kad narkotinių medžiagų koncentracija nuotekose labiausiai išauga savaitgaliais. Kokaino – net iki 50 proc.

Vartojamų narkotikų statistika

Europos narkotikų rinkoje suvartojamų narkotikų kiekiai, kurie apskaičiuojami pagal konfiskuotas narkotines medžiagas, yra labai įspūdingi: kanapių gali būti suvartojama maždaug 2 000 tonų per metus, kokaino konfiskuota 71 tona (77 tūkst. sulaikymo atvejų). 2012 m. ES valstybės narės pranešė apie 29 000 amfetamino konfiskavimo atvejų – konfiskuota 5,5 tonos šio narkotiko. 2012 m. Europos Sąjungoje buvo konfiskuota 4 mln. ekstazio tablečių.

Internetas – terpė plisti narkomanijai

Ataskaitoje akcentuojama, kad internetas daro vis didesnę įtaką narkotikų pardavimo metodams ir kelia naujų iššūkių kovojant tiek su naujų, tiek su senų narkotikų pasiūla: 2013 m. stebėdama internetą EMCDDA aptiko 651 svetainę, kurioje europiečiams buvo parduodamos teisės aktais nekontroliuojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, arba kitaip – neteisėti narkotikai.

Apytikriai nustatyta, kad beveik ketvirtadalis arba daugiau kaip 80 mln. suaugusiųjų Europos Sąjungoje nors kartą gyvenime yra vartoję neteisėtų narkotikų.

Remiantis naujausiais nuo 2011 m. pateiktais duomenimis, apskaičiuota, kad neteisėtų narkotikų kada nors yra vartojęs vienas iš keturių 15–16 metų jaunuolių, nors paplitimo mastas tarp šalių gerokai skiriasi.

Apskritai apie 7 proc. moksleivių nurodė bent kartą gyvenime vartoję daugiau nei vieną neteisėtą narkotiką.

Narkotikų rūšys ir paplitimas ES

Kanapės – visų amžiaus grupių, ko gero, dažniausiai vartojamas neteisėtas narkotikas.

Kanapių yra nors kartą gyvenime vartoję 73,6 mln., arba 21,7 proc., suaugusiųjų (15–64 metų).

Kokaino bent kartą yra vartoję 14,1 mln., arba 4,2 proc., suaugusiųjų (15–64 metų).

Amfetaminų – 11,4 mln., arba 3,4 proc., suaugusiųjų (15–64 metų).

Ekstazio – 10,6 mln., arba 3,1 proc., suaugusiųjų (15–64 metų).

Suskaičiuojama 1,3 mln. probleminių opioidų vartotojų (15–64 metų).

Per metus – 81 naujas narkotikas, per keletą metų – 250

EMCDDA teigimu, nėra ženklų, kad Europoje naujų psichoaktyviųjų medžiagų (arba vadinamųjų naujų narkotikų) ir jų rūšių nebedaugėtų, taigi jų prieinamumas didėja. 2013 m. ES ankstyvojo įspėjimo sistemai pirmą kartą pranešta apie 81 naują narkotiką. Dėl to agentūros stebimų naujų medžiagų skaičius padidėjo iki daugiau kaip 350. Remiantis paskelbta ataskaita, per pastaruosius ketverius metus buvo aptikta beveik 250 medžiagų.

29 narkotikai, aptikti per pastaruosius 12 mėnesių, buvo sintetiniai kanabinoidai – didžiausia šiuo metu ES ankstyvojo įspėjimo sistemos stebima grupė.

ŽIV protrūkiai tarp narkomanų: Baltijos šalys išlieka probleminės

Pastarąjį dešimtmetį ES pradėjo daug veiksmingiau spręsti ŽIV infekcijos plitimo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų klausimą. 2012 m. 1 mln. gyventojų vidutiniškai teko 3,1 naujo su narkotikų švirkštimusi susijusio ŽIV diagnozės atvejo.

Estijos vidurkis gerokai didesnis: naujų diagnozuojamų atvejų skaičius – 53,7 atvejai 1 mln. gyventojų 2012 m. Latvijoje šie rodikliai tolydžio didėja – nuo 34,5 atvejo 1 mln. gyventojų 2009 m. iki 46 atvejų 2012 m. Tais pačiais metais pranešta apie 1 788 naujus ŽIV atvejus – tai šiek tiek daugiau nei 2011 m. (1 732 atvejai).

Nors Europoje sėkmingai kovojama su ŽIV plitimu tarp narkotikų vartotojų, tam tikrose gyventojų grupėse šis virusas gali ir toliau sparčiai plisti.

Atskirų narkotikų paplitimas Lietuvoje

Remiantis ataskaita galima teigti, kad Lietuvoje dažniausiai vartotas narkotikas – kanapės. Jas nors kartą gyvenime vartojo 10,5 proc. suaugusiųjų (15–64 metų) ir 20 proc. moksleivių (15–16 metų).

Kokaino nors kartą gyvenime vartojo 0,9 proc. suaugusių (15–64 metų) ir 2 proc. moksleivių (15–16 metų).

Amfetaminų nors kartą gyvenime vartojo 1,2 proc. suaugusių ir 3 proc. moksleivių.

Ekstazio – nors kartą gyvenime vartojo 1,3 proc. suaugusių (15–64 metų) ir 2 proc. moksleivių.

Rasa Pekarskienė,

www.lrt.lt