Pasiūlymų išbandyti modernų gydymą sulaukia tik kas dešimtas vėžiu sergantis pacientas

Trečiadienį Nacionaliniame vėžio institute vykusiame „Onkologų klubo“ susitikime Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pristatė pacientų nuomonės tyrimo rezultatus. Paaiškėjo, kad nors Lietuvoje jau kelerius metus taikomas modernus vėžio gydymas imunoterapija, beveik 90 proc. pacientų iš savo gydytojo taip ir nesulaukia pasiūlymo imtis šio inovatyvaus gydymo, o beveik trečdalis pacientų iš viso nėra apie tai girdėję.

Reklama

„Šių metų sausį apklausėme per tūkstantį POLA bendruomenės narių, iš kurių daugiau kaip 90 proc. – onkologiniai pacientai, norėdami išsiaiškinti, ką jie žino apie onkologinių ligų gydymo būdus ir kas jiems daro didžiausią įtaką pasirenkant vienokią ar kitokią gydymo taktiką. Išanalizavę apklausos rezultatus, pamatėme paradoksalią situaciją – nors Lietuvoje jau kurį laiką taikomas modernus vėžio gydymas imunoterapija ir beveik 60 proc. apklausos dalyvių teigia, jog norėtų išbandyti šią galimybę, tokio pasiūlymo arba informacijos apie tai iš konsultuojančio gydytojo sulaukia tik kas dešimtas. Juolab, kad daugiau nei 80 proc. apklausos dalyvių teigė, kad būtent gydytojai jiems daro didžiausią įtaką sprendžiant, kokį gydymą pasirinkti susidūrus su onkologine liga“, – apklausos rezultatus komentavo POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.

Apklausos duomenimis, 64 proc. respondentų yra girdėję apie imunoterapiją vėžinių susirgimų gydyme, tačiau norėtų apie tai gauti daugiau informacijos. Daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) sako, apie tokį gydymo būdą iš viso negirdėję ir tik mažiau nei 8 proc. teigia, jog toks gydymo būdas jiems gerai žinomas. Dažniausiai apie tokią galimybę respondentai savarankiškai sužino internete – tokį atsakymą nurodė kiek daugiau nei 46 proc., 26 proc. apie tai perskaitė žiniasklaidoje, 15 proc. apie tai sužinojo iš artimųjų ar pažįstamų, tiek pat – iš POLA ar kitų panašių organizacijų. Ir tik 9,7 proc. – iš savo gydytojo.

Š. Narbutas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje, kaip ir kitose užsienio šalyse, pacientams prieinami daugelis modernių vėžio gydymo būdų. Deja, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai tą komunikuoja nepakankamai. Pasak jo, tokia situacija iš dalies lemia ir tai, jog tarp geriausiai žinomų vėžio gydymo būdų vis dar pirmauja konservatyvios taktikos. Net 95 proc. respondentų dažniausiai įvardija chirurginį gydymą ir chemoterapiją, 87 proc. – radioterapiją, beveik 60 proc. – kaulų čiulpų transplantaciją, 47 proc. – imunoterapiją, o 37 proc. – alternatyvią mediciną.

Didžioji dalis apklausos dalyvių (82 proc.) teigia, kad apie galimus vėžinių susirgimų gydymo būdus daugiausiai sužino iš gydytojų. 68 proc. informacijos savarankiškai ieško internete, 36 proc. kreipiasi informacijos į POLA ar kitas panašias organizacijas, 34 proc. sužino iš artimųjų ar pažįstamų, o 32 proc. – iš žiniasklaidos. Nepaisant to, didžioji dalis apklausos dalyvių sutinka, kad turimos informacijos jiems nepakanka. 87 proc. apklausos dalyvių teigia, kad nors informacijos yra, jos vis dar trūksta ir tik 13 proc. mano turintys pakankamai informacijos apie onkologinių ligų gydymą.

Kita vertus, onkologinių ligų gydymu Lietuvoje apklausos dalyviai iš esmės patenkinti. Didžioji dalis (60 proc.) teigiamai vertina šalies sveikatos priežiūros sistemos požiūrį į onkologinius pacientus. Daugiau nei pusė (60 proc.) sako, manantys, kad Lietuvoje dirba tokie pat geri specialistai kaip ir kitose užsienio šalyse, todėl jiems nėra skirtumo gydytis Lietuvoje ar užsienyje. Gydymą užsienyje mieliau rinktųsi tik apie 7 proc. apklaustųjų.

Tiesa, tarp taisytinų problemų sveikatos apsaugos sistemoje, apklausos dalyviai dažniausiai išskiria nepakankamą onkologinių ligų profilaktikos finansavimą (72 proc.), alternatyvių gydymo būdų trūkumą (63 proc.) bei onkologinių pacientų socialinę atskirtį (32 proc.).

O štai valdžios atstovų požiūrį į onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, respondentai vertina atvirkščiai – 47 proc. jį vertina neigiamai. 71 proc. respondentų įvardija nepakankamą onkologinių ligų profilaktikos finansavimą, 52 proc. mano, kad onkologiniai pacientai ir jų poreikiai prisimenami tik politikams palankiu metu, pavyzdžiui, prieš rinkimus, 40 proc. mano, jog valdžios atstovai atsainiai vertina onkologinius ligonius, o 38 proc. mano, kad valdžia ignoruoja onkologinių pacientų problemas ir poreikius.

„Atlikta apklausa mums padėjo objektyviai įvertinti žinių apie onkologinių ligų gydymą poreikį. Šiuo metu aktyviai dirbame sistemindami informaciją, kuriame specialią programėlę, kuri leistų pacientams anonimiškai sužinoti aktualią statistiką, savo ligos gydymo galimybes Lietuvoje, prieinamas gydytojų konsultacijas, eiles vizitams pas gydytojus ir kitą aktualią informaciją“, – sakė Š. Narbutas. Pasak POLA prezidento, vienas iš šių metų asociacijos tikslų – sukurti pacientams lengvai pasiekiamą informacijos bazę, kurioje šie galėtų rasti kokybišką ir patikimą informaciją apie galimą onkologinių ligų gydymą.

Š. m. sausį POLA iniciavo ir įgyvendino POLA bendruomenei priklausančių narių internetinę apklausą. Savaitę laiko trukusioje apklausoje dalyvavo 1153 respondentai, iš kurių 92 proc. – onkologiniai pacientai.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija – tai viena didžiausių skėtinių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje, vienijanti 27 pacientų organizacijas visoje šalyje ir daugiau kaip 11 tūkst. onkologinių pacientų. Savo veikloje POLA atstovauja ir gina onkologinių pacientų interesus įvairiose sveikatos priežiūros ir viešosios politikos formavimo srityse.