Paminėtas garsios Lietuvos onkologės 90 metų jubiliejus

Nacionalinio vėžio instituto bendruomenė pažymėjo garbingą vienos iš žymiausių Lietuvos onkologijos mokslo atstovių, gerai žinomos ir tarptautinėje erdvėje, profesorės Laimos Liudvikos Griciūtės jubiliejų.

Reklama

Prof. L. L. Griciūtė yra Lietuvos eksperimentinės onkologijos kūrėja ir puoselėtoja, vėžio prevencijos Lietuvoje iniciatorė, vėžio kontrolės Lietuvoje organizatorė, sveikos gyvensenos propaguotoja ir nenuilstanti kovotoja prieš tabako rūkymą.

„Mus ir šiandien žavi profesorės analitinis protas, retas intelektas, kuklumas ir tolerancija, – sako ilgametė profesorės bendradarbė ir kolegė prof. Janina Didžiapetrienė. – Būti dideliu žmogumi savo darbais bei tikru žmogumi kasdienybėje ne kiekvienas sugeba.“

„Pasak profesorės L. Griciūtės, mokslininkės keliu ji pasuko todėl, kad buvo įsitikinusi – mokslininko ieškojimai ir atradimai yra tie šaltiniai, iš kurių galima pasisemti išminties, pasiryžimo ir ištvermės kuriant savąjį gyvenimo pastatą. Profesorė pasirinko eksperimentatorės kelią“, – pasakoja prof. J. Didžiapetrienė.

Pasak prof. J. Didžiapetrienės, kiekvienas prof. L. Griciūtės nueitas mokslinis etapas pagrįstas tarptautiniu patyrimu ir ilgamečio eksperimentinio darbo rezultatais. Vėžio atsiradimą ir jo vystymąsi modifikuojančių veiksnių tyrinėjimai yra svarbūs ne tik siekiant geriau suprasti vėžio atsiradimo mechanizmus, bet ir numatyti būdus, kaip juos stabdyti. Gauti rezultatai atvėrė kelius antikancerogenezės ir vėžio chemoprofilaktikos plėtrai Lietuvoje. Savo originalumu išsiskiria veiksnių, darančių įtaką piktybinių navikų histogenezei, profesorės atlikti tyrimai. Originalios išvados, gautos eksperimentuojant su gyvūnais, rodo teorinės onkologijos svarbą praktinei medicinai.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus prof. F. Jankevičiaus, profesorė išgarsino Lietuvos onkologijos mokslą tarptautiniu mastu, padėjo pagrindus daugeliui onkologijos mokslo krypčių Lietuvoje. „Galima pagrįstai didžiuotis, kad prof. L. Griciūtė buvo tarptautinio bendradarbiavimo vėžio tyrimų srityje pradininkė Lietuvoje, – sako prof. F. Jankevičius. – 1967 m. L. Griciūtei buvo paskirta Tarptautinio vėžio tyrimo centro stipendija ir ji vienerius metus stažavosi Radžio instituto Genetikos laboratorijoje Paryžiuje. Po to prabėgo šešeri įtempto darbo metai Tarptautiniame vėžio tyrimo centre Lione. Čia ji vadovavo Aplinkos kancerogenų skyriui.“

Profesorei grįžus į Lietuvą šios srities tyrimai buvo tęsiami. Vadovaujant prof. L. Griciūtei bei bendradarbiaujant su Lietuvos fizikos instituto Atmosferos užterštumo tyrimų laboratorija, sudaryti 44 Lietuvos administracinių rajonų žemėlapiai, kuriuose parodytas šių rajonų atmosferos oro užterštumas ubikvistiniais kancerogenais. Epidemiologams pavyko nustatyti, kad sergamumas plaučių, odos ir gerklų vėžiu priklauso nuo aplinkos užterštumo benz(a)pirenu.

Nuo 1980 m. profesorė dvejus metus dirbo Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologijos ir higienos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui, 1982–1990 m. – Onkologijos mokslo tyrimo instituto direktore, po to – Lietuvos onkologijos centro direktoriaus pavaduotoja mokslui. Jos pastangomis Institute įkurta Vėžio profilaktikos laboratorija, vėliau pavadinta Aplinkos kancerogenų laboratorija.

„Jos šviesi, inteligentiška ir labai stipri asmenybė yra mums sektinas pavyzdys – mes visi vienu ar kitu atžvilgiu jaučiamės profesorės mokiniai“, – sako prof. F. Jankevičius.

Profesorė L. Griciūtė ilgus metus sėkmingai vadovavo bendrai Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro, Biochemijos ir biofizikos katedros, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos onkologijos centro mokslo programai „Lazerinė fotosensibilizacija navikų terapijoje“.

„Netrukus šis metodas buvo įdiegtas į onkologijos kliniką ir sėkmingai taikomas, – sako šioje mokslo programoje aktyviai dalyvavęs prof. Ričardas Rotomskis, Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas. – Atvirai kalbant, bendri moksliniai darbai nulėmė ir mano asmeninį apsisprendimą toliau dirbti onkologijoje“.

Už fotodinaminės navikų terapijos krypties darbų ciklą profesorei L. Griciūtei ir bendraautoriams 1993 m. buvo įteikta JAV mokslininko T. Maimano premija, o 2003 m. – Lietuvos mokslo premija.

Profesorės L. Griciūtės darbai sveikos gyvensenos klausimais pažadino ir sustiprino dėmesį vėžio prevencijai Lietuvoje. Profesorės erudicija buvo įvertinta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – profesorė dirbo koreguojant 2003 m. Europos kodeksą prieš vėžį.

Profesorės L. Griciūtės ilgų metų darbas sveikos gyvensenos klausimais ir jų nuolatinis populiarinimas paskatino vėžio prevencijos atsiradimą Lietuvoje. Prof. L. Griciūtės visuomeninė veikla, jos patarimai, gausūs interviu žiniasklaidoje, nuomonė, išsakyta susitikimuose su gyventojais bei pacientus vienijančių organizacijų renginiuose, suteikė nemažai optimizmo ir stiprybės įveikiant viešojoje erdvėje vėžio temos „tabu“, o kiekvienam žmogui individualiai – padėjo sumažinti vėžio diagnozės baimę.

Už atsidavimą Lietuvos onkologijai ir savo mokiniams profesorei skirta žurnalo „Moteris“ (2009) ir medicinos savaitraščio „Lietuvos sveikata“ (2011) specialus apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus“.