Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Paliatyvi pagalba ir slauga – tarp svajonių ir realybės

bernardinai.lt | 2014-06-25 11:32:39

Neseniai viešojoje erdvėje nuvilnijo diskusijų banga apie slaugą ir paliatyviąją mediciną. Nemažą dalį piliečių, tarp jų ir mane, glumino sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio veiksmai ir nuomonės nepastovumas. Iš pradžių sutrumpinęs nemokamos slaugos laikotarpį nuo keturių iki dviejų mėnesių, vėliau sprendimą atšaukė ir apsisprendė suburti darbo grupę, kuri detaliau išanalizuotų dabartinę paliatyvios pagalbos ir slaugos sistemą bei pasiūlytų variantų, kurie būtų realūs dabartinėje Lietuvos situacijoje.

Šlepetės
Algirdo Kubaičio nuotr.

Šių diskusijų įkarštyje birželio 5 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje vyko konferencija apie paliatyviąją pagalbą Lietuvoje, kurioje dalyvavo medikai, mokslininkai ir pats sveikatos apsaugos ministras. Joje buvo aptartos ir dabartinės sistemos problemos.

Pagrindinė problema – lėšų stygius

Lietuvos paliatyvosios medicinos draugijos prezidentas prof. Arvydas Šeškevičius pripažįsta, kad pagrindinė problema yra pinigų stygius. „Silpniausia vieta ta, kad nustatyti labai maži paliatyvios pagalbos įkainiai. Teskiriami 136 Lt žmogui per dieną, o užsienyje dienai vienam ligoniui skiriami 300–400 eurų. Turėdami tiek lėšų negalime užtikrinti kokybiškos paliatyvios pagalbos ir komandinių principų, – sako A. Šeškevičius ir teigia suprantantis sunkią ministerijos padėtį, – maža šalis, jaunimas išvyksta, visuomenė sensta, o sergamumas auga. Dirbančiųjų nepakanka išlaikyti tokiam skaičiui ligonių. Nepuolame ministerijos ir suprantame realią situaciją. Demografinė padėtis Lietuvoje tikrai sudėtinga.“

Pasak jo, darbo grupė turėtų ieškoti optimalaus lėšų paskirstymo būdo. „Gal iš tikrųjų vienas iš variantų būtų trumpiau guldyti į stacionarą slaugomus ligonius, pavyzdžiui, ne keturis, o tris mėnesius, ir tuos pinigėlius skirti paliatyviai priežiūrai. Yra visokių minčių, tačiau reikia ieškoti varianto, kad nenukentėtų ir vieni, ir kiti ligoniai“, – svarstė Arvydas Šeškevičius.

Užsienyje paslaugos teikiamos ir namuose

Kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, trys keturi medikai keisdamiesi lanko ligonį namuose. Suomijoje ir Prancūzijoje slaugytojas pasilieka ir naktį, bet tam reikia daug etatų, mokėti atlyginimus. Be to, pagalbą į namus galima teikti tada, kai juose nuolatos yra apmokytas artimasis, palaikantis ryšį su visą parą budinčiais medikais, dirbančiais pagalbos centre, kurie esant reikalui atvyksta į namus padėti. Lietuvai iki to dar ilgas kelias.

Vilkpėdės slaugos ligoninės vadovė Zina Ramanauskienė teigė neįsivaizduojanti, kaip paliatyviąją slaugą būtų galima teikti namuose. „Paliatyviems ligoniams būtina nuolatinė priežiūra – vartome ant patalo gulinčius žmones kas porą valandų, maitiname. Tai reikia prijungti deguonies aparatą, tai nusiurbti gleives. Leidžiame nuskausminamuosius, nes yra žmonių, kenčiančių paskutiniąsias vėžio stadijas, ir reikia nuolat stebėti dozes. Taip pat turime specialią įrangą, kad galėtume išmaudyti žmogų sukeldami jam kuo mažiau skausmo. Kaip poliklinikos darbuotojas galėtų tai padaryti atėjęs pas žmones į butą? Juk butuose dažniausiai yra arba gilios vonios, arba dušai, sudėtinga žmogų įkelti, tai sukelia jam skausmo. Be to, ligoninėje kartais keturi slaugytojai sukibę veda žmogų nuprausti. Tik ligoninėje yra reikiama įranga ir personalas“, – aiškino gydytoja.

Z. Ramanauskienė taip pat teigė nesuprantanti pasiūlymo steigti paliatyvios slaugos dienos stacionarus. „Turbūt siūlantys žmonės nėra susidūrę su sunkiais ligoniais ir nesupranta situacijos sunkumo. Juk tokį žmogų labai sunku transportuoti, jam tai sukelia skausmų, be to, reikia maitinti, o dienos stacionare maitinimas neteikiamas. Toks „žaidimas“ tikrai nebūtų gera išeitis.“

Slidi riba tarp slaugomo ir paliatyvaus ligonio

Šiuo metu nėra aiškios skirties, kurie ligoniai priklauso slaugomų, o kurie – paliatyvių grupei.

Paprastai asmens būklei nustatyti užsienyje naudojamas Karnovskio indeksas. Jeigu jis mažesnis nei 50 proc., ligonis laikomas paliatyviu. Širdies darbui vertinti naudojamas Bartelio indeksas. Paliatyvaus ligonio riba yra 40 balų. Pagrindiniai požymiai yra prikaustymas prie lovos, prastėjanti širdies veikla, silpnėjančios organų funkcijos. Tačiau skirstymas tebėra labai slidus ir abstraktus.

  Kartais nėra lengva aiškiai atskirti, ar žmogui jau reikalinga paliatyvi pagalba, ar jis dar gali būti slaugomas namuose. Nuo šios perskyros priklauso ir artimųjų padėtis. Jeigu ligoniui pripažįstama slauga, jis gali praleisti stacionare keturis mėnesius per metus, o vėliau artimieji privalo mokėti už kiekvieną papildomą dieną arba slaugyti sergantį žmogų namuose. Jeigu jo būklė per sudėtinga ir artimieji nepajėgia pasirūpinti ligoniu namuose, skiriamos slaugos pašalpos apmokėti ligoninės išlaidų toli gražu neužteks. Tokiu atveju dažniausiai kuris nors išeina iš darbo arba susimažina krūvį, kad galėtų namuose slaugyti ligonį.

Tuo tarpu jeigu žmogus priskiriamas prie paliatyvių ligonių, kurių būklė neleidžia grįžti į namus, jis gali gulėti ligoninėje iki pat išėjimo momento, priežiūra stacionare tampa neterminuota, o artimiesiems mokėti papildomai nereikia. Tuomet keturių mėnesių terminas išplečiamas. Vilkpėdės ligoninės direktorė pasakojo, kad neseniai pas juos gulėjo jauna trisdešimt ketverių metų moteris, kurią atvežė su į kaulus išplitusiomis vėžio metastazėmis. „Ji neturėjo vyro, tik draugą ir devynerių metų sūnų, tad net nebūtų turėjusi, kur grįžti. Berniukas buvo atiduotas į vaikų namus, o moteris pas mus pragulėjo beveik metus. Rašėme paaiškinimą į ligonių kasas, kodėl taip išsiplėtė slaugos terminas, kadangi jaunas organizmas ilgai kovojo, kol išblėso gyvybinės funkcijos. Moteris patyrė didžiulių skausmų, todėl jai reikėjo nuolatinės priežiūros ir nuskausminamųjų. Taip pat mūsų skyriuje būna komos būsenos ligonių, kurie prijungti prie kvėpavimo ir kitų gyvybę palaikančių aparatų ir negalėtų būti perkelti į namus.“

Dauguma paliatyvių ligonių tiki Dievą ir apie eutanaziją nekalba

Utenos Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė dr. Žaneta Valiulienė atliko išsamų tyrimą „Onkologinių paliatyvių pacientų sveikatos sutrikimai ir sąsajos su dvasingumu“, kuriame aiškinosi sąsają tarp tikėjimo ir fizinės sveikatos, vertino sergančiųjų santykį su tikėjimu.

Paaiškėjo, kad dvasinį santykį su Dievu palaiko net 94 proc. sergančių moterų ir 86 proc. vyrų. Keturi iš penkių ligonių pageidauja pastoracinės pagalbos ligoninėje ir laikosi penktadieninio pasninko, o vyrai ypač prašo, kad dvasininkai lankytųsi stacionare ne kartą, o du ar tris per savaitę. Trys ketvirtadaliai ligonių reguliariai meldžiasi ir daugiau nei pusė skatina melstis ir kitus.

Kadangi dauguma apklaustųjų ligonių yra tikintys ir praktikuojantys arba tikintys, bet nepraktikuojantys, apie eutanaziją jie nekalba. Daugumą sergančiųjų tiki, jog per kančią priartėja prie Dievo. Daugiau nei pusė sakė nebijantys artėjančios mirties.

Prof. Arvydas Šeškevičius, buvęs šios disertacijos vadovas, pasakojo, kad naudotas matematinis modelis parodė, jog tikėjimo praktika mažina net fizinį skausmą. Ypač stipriai tai pasireiškia moterims. Kuo labiau tikintis žmogus, kuo daugiau meldžiasi ir dažniau priima sakramentus, tuo patiria mažesnį fizinį skausmą.

Pasak profesoriaus, Vakarų Europoje atlikti tyrimai rodo, jog žmonės pradeda kalbėti apie eutanaziją tada, kai nekokybiškai teikiama paliatyvi pagalba. „Kai nekokybiškai malšinamas skausmas, ligoniai suserga depresija, išprovokuojančia prašyti eutanazijos. Būtent skausmas labiausiai išprovokuoja kančią. Kartais būna labai stiprūs skausmai, žiūrint, kur lokalizuojasi vėžys. Tačiau yra išvystytos priemonės, kompleksas vaistų, paliatyvaus gydymo vadovai, kur naudojami įvairūs vaistų deriniai, numalšinantys skausmą. Yra net invazinių skausmo gydymo metodų. Jeigu tiksliai parenkama medikamentų grupė ir dozės, gerai malšinamas skausmas, ligoniai neprašo eutanazijos, o džiaugiasi kiekviena valanda ir diena, galimybe bendrauti su artimaisiais, matyti saulę“, – tyrimo rezultatus komentavo A. Šeškevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad svarbu atsižvelgti ne tik į fizinį skausmą, bet ir žmogaus psichologinę ir dvasinę būseną, gal jis kenčia nuo depresijos ir dėl to prašo eutanazijos. Dėl to pagalbą turi teikti ne tik gydytojas ir slaugytoja, bet ir kunigas, psichologas, socialinis darbuotojas.

Profesorius pridūrė, kad eutanaziją įteisinusios šalys patiria kitų problemų. Būna suinteresuotų namiškių, norinčių greičiau įvykdyti eutanaziją, o patys ligoniai jos prašo tada, kai jaučiasi apleisti, trūksta bendravimo su draugais ir šeima.

Ligonių artimieji – vieni suserga patys, kiti susvetimėja

Arvydo Šeškevičiaus su studentais atlikti tyrimai parodė, jog šeimos, slaugančios sunkų ligonį, pačios patiria sveikatos sutrikimų – nugaros skausmų, nuovargį, opaliges, depresiją. Taip pat dažniau kyla nesutarimų šeimoje, pradedama rūkyti, vartoti alkoholį, raminamuosius vaistus.

Dėl to kitose Europos šalyse naudojami poilsio  periodai, kada ligonis mėnesiui paguldomas į stacionarą, o fiziškai ir dvasiškai išsekę artimieji išvažiuoja pailsėti. Tai bene vienintelis patarimas ir žmonėms Lietuvoje – panaudoti gaunamą 800 litų slaugos pašalpą ir paguldyti prižiūrimą žmogų į stacionarą.

Kartais namiškiai jaučia kaltę – kaip dabar atiduosime seną mamą į ligoninę, kuri nenori važiuoti, prašo jos neatiduoti. Tačiau reikia pailsėti, įtikinti mamą, kad porą savaičių ar mėnesį pagulės, o po to dukra ar sūnus vėl pasiims ją į namus. Svarbiausia empatiškas abipusis bendravimas. Psichologai ir gydytojai turėtų nelikti nuošalyje ir padėti šeimai spręsti psichologines problemas.

„Deja, yra labai negražių pavyzdžių, – pasakojo Lietuvos paliatyvosios medicinos draugijos prezidentas. – Teko skaityti paskaitas Utenos, Kretingos, Panevėžio, Kartenos, Druskininkų ir kituose paliatyvios pagalbos skyriuose. Žmonės pasakodavo, kad artimieji norėtų numirti savo namuose, savo lovoje, nors šiek tiek pabūti jaukioje aplinkoje. Siūlydavau, kad galiu apmokyti paversti, uždėti sauskelnes. Tai žinote, ką pasakydavo – jūs gaunate už tai algą, jūs ir darykite. O dar liūdnesnį atvejį išgirdau vienos paskaitos metu. Slaugos ligoninės gydytojai dukrai sakė, kad mama gali jau šiąnakt iškeliauti į amžinybę ir prašė jos pasilikti nakčiai, pabendrauti, gal mama norės kažką dar pasakyti. Kartais užtenka palaikyti už rankos, patylėti, nes tyla ir prisilietimas irgi yra terapinio bendravimo forma. Žinote, ką pasakė dukra? „Aš miegu iki aštuntos valandos ir jeigu numirs, skambinkite man po aštuntos, o naktį netrukdykite.“ Trenkė durimis ir išėjo. Tad slaugos ir paliatyvios pagalbos situaciją Lietuvoje apsunkina ne tik valstybinis reguliavimas ir sveikatos sistema, bet ir pačių žmonių susvetimėjimas šeimose.

Parengė Monika Midverytė OFS

bernardinai.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų