Padidėjusi kietųjų dalelių ir ozono koncentracija – pavojus sveikatai?

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2012 m. balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, vyraujant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kietųjų dalelių KD10 koncentracija daugelio miestų ore padidėjo, o kai kuriuose miestuose viršijo paros ribinę vertę (50 g/m3). Be to, įsivyravus šiltiems ir saulėtiems orams kai kuriuose miestuose maksimali 8 val. ozono (O3) koncentracija viršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytą siektiną vertę (120 μg/m3).

Į organizmą - per kvėpavimo takus

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, mineralinių dulkių, suodžių.

Kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Priklausomai nuo koncentracijos, gali sudirginti kvėpavimo takus (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas). Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ar kraujagyslių ligomis pablogėja sveikata (kyla bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuoliai, sutrinka širdies veikla). Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), priežastimi. Gali sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą (sukelti širdies priepuolį). Kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos giliau į kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.

Lemia pirmalaikes mirtis

Aukštesniuose atmosferos sluoksniuose esantis ozonas saugo žemę nuo kenksmingo saulės ultravioletinės spinduliuotės poveikio, tačiau arti žemės esančiame oro sluoksnyje esantis ozonas laikomas teršalu, nes didesnė jo koncentracija kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Pažemio ozonas nėra tiesiogiai išmetamas į atmosferą, o yra antrinis teršalas, kuris susidaro dėl sudėtingų fotocheminių reakcijų, kai atmosferoje esantys azoto oksidai ir angliavandeniliai, kurių pagrindiniai šaltiniai yra transporto priemonių vidaus degimo varikliai bei pramonės įmonės, veikiami saulės spindulių reaguoja tarpusavyje ir sudaro pažemio ozoną (arba fotocheminį smogą). Didžiausia šio teršalo koncentracija paprastai būna priemiesčiuose karštomis ir saulėtomis pavasario, vasaros dienomis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ozono tarša kasmet Europoje lemia 21 000 pirmalaikių mirčių.

Ozonas – stiprus oksidatorius ir gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Esant didelei koncentracijai, ozonas stipriai dirgina kvėpavimo takus, akis, sukelia aštrų kosulį, krūtinės suveržimą, dusimą, skausmą ryjant, galvos skausmą. Dėl ozono poveikio padidėja žmonių jautrumas įvairiems alergenams, sumažėja imuninis atsparumas, gali padažnėti bronchinės astmos priepuoliai, kilti kosulys, atsirasti pakitimų plaučių audinyje. Esant ilgalaikiam poveikiui, žmones kamuoja kosulys, bronchitai, galvos skausmai, kraujospūdžio sumažėjimas, nemiga, širdies veiklos sutrikimai.

Padidėjusiai ozono koncentracijai ypač jautrūs astma, bronchitais bei alerginėmis kvėpavimo takų ligomis sergantys žmonės, vaikai, vyresnio amžiaus žmonėms bei aktyvia

veikla atvirame ore užsiimantys žmonės.

Ozonas tai pat neigiamai veikia augmeniją (kenkia pasėliams, derliaus formavimuisi, medžių augimui).

 Padidėjus aplinkos oro taršai

 Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui.

Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių.

Sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.

 Kaip galima prisidėti prie teršalų emisijos sumažinimo?

 Siekdami sumažinti išmetamų teršalų, sukeliančių ozono susidarymą, emisijas, galite imtis tokių priemonių:

• Ribokite automobilio naudojimą, važiuokite viešuoju transportu, jei tai įmanoma – eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu.

• Kai variklis karštas ar įjungtas, stenkitės statyti automobilį pavėsyje, venkite perpildyti kuro baką ir išlieti kurą.

• Naudokite vandens pagrindu arba mažai tirpiklių turinčius dažus, klijus ir lakus.

• Jei jums reikia naudoti tirpiklių pagrindu pagamintus produktus, laikykite pakuotę uždarytą, kad sumažintumėte angliavandenilių garavimą.

 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Aplinkos sveikatos skyrius