Oro tarša ir normatyvai
Daugeliui teko susidurti su teiginiu: „kietųjų dalelių kiekis ore viršija normą“. Tačiau kas tai yra ir kokios tos normos, geriau žino tik specialistai.
Kietosios dalelės yra ne kas kita, kaip oro teršalas, sudarytas iš kietų ir skystų dalelių suspensijos ore („Health effects of particulate matter“ 2013).
Šios suspenduotos dalelės skiriasi savo dydžiu, chemine sudėtimi, kilme.
Pagal dydį paprastai atsižvelgiama į dvi grupes: daleles nuo 2,5 mkm iki 10 mkm (stambios) ir iki 2,5 mkm (smulkios). Svarbu žinoti, kad smulkios, iki 1 mkm dalelės, gali išsilaikyti ore daugelį savaičių ir taip pat būti pernešamos milžiniškus atstumus.
Pagrindinis kietųjų dalelių šaltinis mieste yra transportas. Transporto priemonės išmeta dujas, kuriose gausu degimo proceso produktų, sudarytų iš anglies ir nesudegusių ar dalinai sudegusių organinių junginių, buvusių degaluose ir tepaluose, kitų priedų. Kietąsias daleles gali sudaryti ir nevalytų gatvių ar statybų dulkės, krosnių ar elektrinių išmetami teršalai. Gamta irgi gali atnešti kietųjų dalelių nuo ugnikalnio išsiveržimo ar smėlio audros, kopų ar ariamos dirvos, tačiau Lietuvoje dažniausiai mes nuodijamės patys.
PSO renka duomenis apie taršą, todėl turi normatyvą – 20 mgk/m3 metams. Matoma (1 pav.), jog Lietuva nėra blogiausioje padėtyje, ji neviršija vadinamojo taršos vidurkio. Galima apgailestauti, bet Estija gyvena žymiai geriau.
PSO rekomenduoja laikytis šių kietųjų dalelių (KD) ore normų pagal jų dydį:
KD2.5 - metinis lygis 10 μg/m3, paros lygis 25 μg/m3.
KD10 - metinis lygis 20 μg/m3, paros lygis 50 μg/m3.
Dabar pereikime prie esmės. Kiek yra kenksmingos kietosios dalelės? Tai, aišku, priklauso nuo jų cheminės sudėties, dydžio ir kiekio (koncentracijos). Vis daugiau sukaupiama duomenų, kad vienas iš policiklinių aromatinių angliavandenių – benzopirenas – išmetamas transporto priemonių bei išskiriamas degant organinėms medžiagoms, yra labiausiai vėžį sukeliantis kancerogenas.
Žiemą daugelis dar kūrena malkomis bei anglimis. Ir ne geriausios kokybės. O degant kietajam kurui išsiskiria sveikatai kenksmingi teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas, anglies dioksidas, sieros dioksidas, azoto oksidai. Jie sudaro itin pavojingą aplinką. Esant net mažai anglies monoksido (smalkių) koncentracijai ore, kraujas pasisavina ne tik deguonį, bet ir jį, sudarydamas karboksihemoglobiną. Dėl deguonies trūkumo sutrinka daugelio organų, pirmiausia, centrinės nervų sistemos, veikla, suaktyvėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, padidėja širdies smūgio galimybė. Lengvai apsinuodijus, svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina. O jei apsinuodijo rimtai, tai žmogus gali netekti sąmonės, jį gali ištikti koma ir net mirtis. Tokio pobūdžio apsinuodijimai galimi, kai smalkėmis užterštas gyvenamųjų patalpų oras.
Istorija mena išties rimtas nelaimes, ištikusias, pavyzdžiui, Londoną. Per didžiuosius smogus šiame mieste, kai aplinkoje susidarydavo didžiulė kietųjų dalelių ir sieros dioksido koncentracija, mirdavo tūkstančiai žmonių. Pirmasis smogas Londone buvo 1952 metais. Jo metu mirė beveik keturi tūkstančiai žmonių. Per paskutinį smogą 1962 metais mirė 850 londoniečių. Dabar panaši situacija yra Kinijoje ir jos sostinėje Pekine.
Šiuo metu jau yra tvirtų įrodymų apie riziką. Kinijos medicinos asociacijos pirmininkas sakė, kad užterštomis dienomis ambulatorinių susirgimo atvejų jo klinikoje Guangdong provincijoje padidėja 10%. Jis taip pat paminėjo JAV tyrimą, kuris parodė, kad širdies nepakankamumas padidėja 1,28% dėl kiekvieno 10 mikrogramų KD 2,5 kubiniame metre padidėjimo.
Oro tarša gali būti matuojama ir asmeniškai. Jau egzistuoja elektroniniai aparatai užterštumui matuoti.
Lietuvai oro tarša buvo mažiau aktuali dėl pramonės gamybos ir transporto veiklos sumažėjimo, tačiau ekonomika atsigauna. Jau keliuose miestuose pradeda veikti laisvosios ekonominės zonos. Pas mus drauge su investicijomis ateina ne tik aukštos gamybos kokybės projektai, bet ir taršioji pramonė. Senėjantys automobiliai ir autobusai pradeda pribaigti senamiesčių gyventojus (ypač žiemą, kai šalta ir nėra vėjo). Laikui bėgant tarša kietosiomis dalelėmis nemažėja, greičiau priešingai. Būtų gerai, jog tai suvoktų ne tik specialistai, bet ir visi mūsų gyventojai.
Vytautas Valevičius
Susiję straipsniai
