Nustatyta, kodėl kai kurie žmonės vaikšto per miegus
Smegenyse esančios cheminės medžiagos pradeda veikti per greitų akių judesių (angl. rapid eye movement – REM) miego fazę, kuri dažniausiai prasideda praėjus 90 minučių po to, kai žmogus užmiega. REM miego fazės metu smegenys labai aktyvios, o sapnai patys intensyviausi. Tačiau valingi kūno raumenys – rankose, kojose, pirštuose ir visur kitur, ką valdo sąmonė – būna paralyžiuoti.
Dėl šio paralyžiaus žmogus nejuda, net jei smegenyse vystosi fantastiški scenarijai. Dėl šios priežasties žmonės kartais patiria miego paralyžių, kai jie atsibunda, o raumenys vis dar būna sustingę.
Tačiau būtent kaip tiksliai raumenys paralyžiuojami, mokslininkams iki šiol buvo paslaptis. Ankstesni tyrimai kaip galimą to kaltininką nurodė gliciną, tačiau paralyžius įmanomas ir tuomet, kai gliciną fiksuojantys receptoriai užblokuojami.
Taigi Toronto universiteto tyrėjai Patricia Brooks ir Johnas Peeveris užmetė platesnį tinklą. Jie dėmesį sutelkė į du skirtingus valingų raumenų nervų receptorius. Pirmasis jų vadinamas metabotropiniu GABAB, kitas – jonotropiniu GABAA/glicinu. Pastarasis reaguoja ir į gliciną, ir į kitą cheminę medžiagą, vadinamą gama-amino sviesto rūgštimi (GABA), o pirmasis - tik į GABA, bet ne gliciną.
Naudodami vaistus tyrėjai žiurkių organizmuose šiuos receptorius „išjungė“ ir nustatė, kad vienintelis būdas išvengti miego paralyžiaus REM fazėje yra abu juos išjungti tuo pat metu. Tai reiškia, kad norint paralyžiuoti raumenis vien glicino neužtenka. Tam reikia ir GABA.
Geresnis neuro siųstuvų supratimas ypač svarbus, norint padėti žmonėms, kenčiantiems nuo miego sutrikimų, ypač keistojo REM elgesio sutrikimo. Nuo jo kenčiantys žmonės REM miego fazėje nebūna paralyžiuojami. Tai reiškia, kad jie įgyvendina savo sapnus: miegodami kalba, daužo daiktus, spardosi, kumščiuojasi.
Šiuo metu šiam sutrikimui gydyti naudojamas vienas antipsichozinis vaistas. Tikimasi, kad naujojo tyrimo rezultatai padės sukurti ir naujas gydymo metodikas, teigia tyrime nedalyvavęs miego tyrinėtojas Dennisas McGinty iš Kalifornijos universiteto Los Andžele. Tyrėjai tikisi, kad gauti rezultatai padės paaiškinti ryšį tarp REM elgesio sutrikimo ir labiau mirtinų susirgimų.
„Suprasti tikslų šių medžiagų vaidmenį REM miego sutrikimo mechanizme yra ypač svarbu, nes apie 80 proc. žmonių, kurie nuo jo kenčia, galiausiai suserga neurodegeracine liga, pavyzdžiui, Parkinsono. REM miego sutrikimas gali būti ankstyvas šių ligų pranašas, o jo gydymas gali padėti užkirsti kelią jų vystymuisi“, – pažymėjo J. Peeveris.
Susiję straipsniai
