Nusiskundimai prasta vasara gali išduoti prastus santykius su artimaisiais (1)

Nėra vasaros, tikras ruduo...Tokiomis ir panašiomis frazėmis pokalbį pradeda susitikę kaimynai. Tačiau tikrai ne kiekvienas žinome, kad dėl prastos „vasarinės“ nuotaikos kaltas anaiptol ne apniukęs dangus, o mūsų pačių atšalę santykiai su artimiausiais žmonėmis. Žmogaus požiūris į orą – tarsi lakmuso popierėlis, atspindintis jo vidinę būseną ir netgi polinkį į depresiją.

Reklama

Oras veikia, bet ne lemia

Vis dėlto klimatas iš tiesų veikia mūsų emocinę bei psichinę sveikatą. Neatsitiktinai, kaip pastebi psichoterapeutas Gintautas Vaitoška, tarp skandinavų depresijos atvejų pasitaiko gerokai daugiau nei tarp italų. „Kaip bebūtų, esame žeme vaikščiojantys kūriniai ir klimatas turi mums įtakos, - sako portalo pašnekovas. – Netgi yra parengti gydymo metodai, kai depresija gydoma šviesa. Taigi, oras mums tikrai daro poveikį, bet ne lemiamą“.

Psichoterapeutas sako, kad požiūris į oro sąlygas priklauso nuo asmenybės tipo, jo psichofizinės sandaros, temperamento. „Vieni žmonės šviečiant saulei, esant giedrai, jaučiasi puikiai, bet orui subjurus ir jie paniūra. Taip reaguojantys į oro sąlygas pamiršta, kad už debesų saulė tebešviečia, ji niekur nepradingo. Galbūt šie žmonės turi pažemintą nuotaikos foną, bet tai – koreguotina, - sako G. Vaitoška. –Jeigu esame linkę būti blogos nuotaikos, tam greičiausiai turi įtakos mūsų santykiai su artimiausiais žmonėmis, netgi išplaukiančiais iš vaikystės. Gal mūsų gyvenime mažoka harmonijos, dermės, trūksta geranoriškumo, pasiryžimo blogį nugalėtų geru. Mūsų požiūris į orą – santykių su kitais žmonėmis atspindys“.

Būdinga meniškai sielai

Kalbėdamas apie temperamento įtaką požiūriui į oro sąlygas, G. Vaitoška sako nekalbąs apie klasikinius keturis temperamentų tipus. „Gal ir būtų galima teigti, kad melancholikai labiau reaguoja į prastą orą, nei, tarkim, sangvinikai, bet aš apskritai labai nemėgtu požiūrio, kad melancholikas – tai jau būtinai susijęs su liūdesiu ir verksmingumu. Kalbu apskritai apie jautraus temperamento žmones, meniškos sielos, kurių reakcija į aplinką, taip pat – ir orą, yra ryškesnė, greitesnė“.

Tačiau psichoterapeutas neragina tokiems „paniurėliams“ iš karto būtinai kreiptis į specialistus. Anot jo, galima, o ir būtina, visų pirma pačiam padirbėti su savimi. „Peržvelgti santykius su artimaisiais meilėje ir tiesoje, - patarimų negaili portalo pašnekovas. – Atsakyti sau, kiek esu geranoriškas su kitais, kiek esu su jais atviras ir nuoširdus. O paskui galima pasitarti ir su kitais, ir nebūtinai – su psichoterapeutais. Psichologija yra persipynusi su dvasinėmis sritimis. Žmogaus sielai augti gali padėti ir dvasininkai“.

Oras neatsakingas už mūsų nuotaiką

„Labai ryškiai reaguojant į lietų ar saulę atsiranda emocinė priklausomybė nuo oro, kaip, pavyzdžiui, ir nuo kito žmogaus, - sako psichologė Viktorija Gončarova. – Daugelis sako, kad šviečiant saulutei jaučiasi geriau. Ir iš tiesų kiekvieną žmogų saulė veikia fiziologiškai: jos šviesa, vibracijos, spalvos, šiluma. Juk visi mes esame psichofiziologiniai. O kalbant apie žmogaus psichinę sveikatą, juk anksčiau „nervus gydydavo“ siųsdami pacientus į šiltus kraštus, kur jie gali ramiai atsipalaiduoti, pasimėgauti puikiu oru ir poilsiu“.

Vis dėlto, nors psichologė ir pripažįsta, kad oras turi įtakos mūsų nuotaikai, - dėl to turime teisę padejuoti ir dėl lietaus, - bet ne oro sąlygos neša atsakomybę už mūsų nuotaiką, o mes patys.

„Todėl reikia išmokti suvokti savo emocijas ir jas valdyti, - sako V. Gončarova. – Esu pastebėjusi, kad mano klientai, ypač moterys, nes jos turi jautresnes emocijas, linksta išsakyti, kaip juos veikia lietus ar saulė. Visi žmonės gimsta turėdami skirtingą jautrumą, o kiekvieno vidinė branda priklauso nuo sugebėjimo valdyti savo būseną ir ją stabilizuoti. Su šiais gebėjimais ne gimstama – jų išmokstama. Kad valdytume savo nuotaiką, reikia žinių, kitaip tariant, - įrankių“.

Labai svarbus - rytas

Kur tokių žinių įgyti? Psichologė atsako, kad tam gali padėti ir tinkamos knygos, ir, žinoma, specialistas. Patarimu pasidalija ir portalo pašnekovė: „Labai svarbu yra pasiruošti visai dienai nuo pat ryto. Rytais ir šiaip jau būname prastesnės nuotaikos, nes organizme būna mažiau gliukozės. O dar jei už lango lietus pliaupia, jau visai prastai. Galima įsijungti geros muzikos – ne žinias. Lėtai išgerkime kavos puodelį. Leiskime sau tuo pasimėgauti, o ne stenkimės to nusipelnyti šią poilsio minutę po dienos darbų. Skubėdami daromės pažeidžiamesni, todėl dieną pradėkime su ramybe, nepriklausomai nuo to, šviečia saulė ar ne, ir suteikime teigiamą impulsą visai dienai. Pavyzdžiui, aš vakar (ketvirtadienį – aut. pastaba) klausiausi muzikos, o už lango – lietus. Ir pasidžiaugiau, koks puikus ritmo derinys“.

Už komforto zonos

Kaip oro sąlygų poveikį žmogaus organizmui ir emocinei sveikatai aiškina psichofiziologijos mokslas? „Kiekvienas žmogus turi savo komforto zoną. Sumažėjus šilumos kiekiui, padidėjus oro drėgnumui ir nukritus temperatūrai, žmogus atsiduria už savo komforto ribos, todėl prastas oras jį neigiamai veikia visų pirma fiziologiškai, - sako psichofiziologas Albinas Stankus. – Mūsų savijauta priklauso nuo temperatūros, drėgmės, oro greičio, tai yra, vėjo. Jei vėjas stiprus, žmogui atiduoda daug jėgų jam priešindamasis ir eikvoja savo kūno temperatūrą. Kodėl skersvėjis mus veikia? Pakyla oro greitis, tai yra, vėjas, žmogus pasipriešina, atiduodamas savo temperatūrą“.

Šviesa, kaip tvirtina portalo konsultantas, lygiai taip pat mums daro fiziologinį poveikį. „Kai į akių tinklainę patenka mažiau šviesos, organizmas išskiria didesnį melatonino hormono kiekį, kuris reguliuoja miego gylį, visų gyvų organizmų paros ritmą ir sulėtina medžiagų apykaitą. Nuo viso to priklauso ir sezoninės depresijos, todėl rudenį, kai vakarai ilgi, šiomis ligomis ir sergama dažniau, po žiemos sunkiai atsigaunama, - aiškino A. Stankus. – Šių metų vasara dar ryški ir kontrastais: jeigu dieną karšta, naktį temperatūra staigiai nukrenta. Tokie staigūs temperatūros pokyčiai irgi dirgina organizmą“.

Padeda dviračiai ir šokiai

Kalbėdamas apie melatonino slopinimą, psichofiziologas atkreipia dėmesį, kad tam padeda ir atviro kūno laikymas saulėje, tai yra, deginimasis. „Taigi, saulės vonios naudingos ne tik vitamino D gamybai, bet ir medžiagų apykaitai greitinti“, - pabrėžia VLMEDICINA.LT pašnekovas.

Psichofiziologas neneigia prastų oro sąlygų poveikio ir psichinei žmogaus sveikatai. „Poilsiautojai vasaros atostogų metu trokšta teigiamų emocijų, o kai lietui lyjant yra priversti sėdėti viešbučio kambaryje, už kurį brangiai sumokėjo, ir žiūrėti televizorių arba kiurksoti kavinėse, kurios irgi – nieko gero, tuomet susierzinimas kyla dėl realybės neadekvatumo jų norams“, - sako A. Stankus.

Tai ką daryti, kad apsiniaukus dangui lygiai taip pat neapniuktų ir nuotaika? „Kelti medžiagų apykaitą kitais būdais: važinėti dviračiais, mėgautis atrakcionais, šokiais. Įtraukti klausos, regos dirgiklius, tai yra, klausytis geros muzikos ir pan.“, - pataria specialistas.