Sergantieji išsėtine skleroze su maistu turėtų gauti pakankamai biotino, – rekomenduoja medicalnewstoday.com.
Išsėtinė sklerozė (IS) – demielinizuojanti uždegiminė centrinės nervų sistemos liga, pasireiškianti recidyvuojančiais ar nuolat progresuojančiais neurologinės disfunkcijos simptomais, sukeliančiais negalią.
Manoma, kad pasaulyje šia liga serga apie 2,5 mln. žmonių. Ligos paplitimas labai priklauso nuo geografinių veiksnių ir etninės gyventojų sudėties (šiaurėje IS paplitusi labiau nei pietinėse šalyse), moterys serga dvigubai dažniau nei vyrai. Tiksli ligos priežastis neaiški, manoma, kad ją lemia genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių (vitamino D trūkumas ankstyvoje vaikystėje, atsparumo sumažėjimą lemianti virusinė infekcija) sąveika.
Daugelis išsėtine skleroze sergančiųjų, siekdami suvaldyti ligą, atidžiai reguliuoja savo mitybą, rūpindamiesi, kad joje netrūktų vitaminų, o vieni svarbiausių – B grupės. Jie padeda organizmui maisto medžiagas paversti energija, palaiko nervų sistemos funkcijas, svarbūs odos, plaukų sveikatai.
Biotinas, dar vadinamas vitaminu B7 arba vitaminu H, yra vienas iš pagrindinių vitaminų, reikalingų žmogaus sveikatai. Jo randama mielėse, riešutuose, kiaušinio trynyje, kepenyse ir kituose produktuose. Nėra nustatytos tikslios rekomenduojamos paros normos, tačiau suaugusiesiems patariama per dieną jo gauti apie 30 mikrogramų.
Šis vitaminas labai naudingas sergantiesiems progresuojančia IS, nes palaiko nervinių ląstelių medžiagų apykaitą. Sergant šia liga, žmogaus imuninė sistema ima ardyti mielino dangalą, gaubiantį nervinių ląstelių ataugas (aksonus), ir sutrikdo jų laidumą bei nervinio impulso perdavimą. Manoma, kad biotinas aktyvuoja pagrindinius fermentus, būtinus mielino dangalo gamybai, o kartu sulėtina ligos progresavimą. Žinoma, kuo mažesnė bus aksonų pažaida, tuo mažesnę negalią patirs sergantysis IS.
Kelios studijos patvirtino teigiamą didelių biotino dozių poveikį ir tvirtina, kad jos nesukelia reikšmingų šalutinių reakcijų. Viename tyrime pastebėta, kad sergantieji išsėtine skleroze, vartoję dideles biotino dozes, teigė, kad jaučiasi energingesni, sumažėjo skausmas. Prancūzijoje vykdytoje studijoje nustatyta, kad šis vitaminas pagerino sergančiųjų regėjimą. Kanados mokslininkai taip pat patvirtino šį faktą ir teigė pastebėję pacientų motorinės funkcijos pagerėjimą.
Svarbu pabrėžti, kad gauti rezultatai yra preliminarūs ir ne kiekvienas, dalyvavęs tyrimuose, pajuto vienodai teigiamą biotino poveikį. Tačiau vis daugėjant įrodymų apie šio vitamino indėlį gerinant sergančiųjų gyvenimo kokybę, tikimasi, kad, atlikus išsamesnes studijas, biotinas bus minimas gydymo rekomendacijose.