Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Nobelio chemijos premija: kaip laureatų darbai padės gydyti vėžį

www.lrt.lt | 2015-10-07 15:32:01

Šių metų Nobelio chemijos premijos laureatai – švedas Tomas Lindahlis, amerikietis Paulas Modrichas ir turkų amerikiečių kilmės Azizas Sancaras – apdovanoti už DNR pažaidų šalinimo mechanizmo tyrimus. O šių mokslininkų atradimai ypač svarbūs gydant ir įvairius vėžinius susirgimus, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto profesorius chemikas Eugenijus Butkus.

Chromosomos
© Fotolia.com

DNR molekulė yra labai didelė – visų DNR molekulių ilgis žmogaus organizme keli šimtai metrų, komentuodamas Nobelio chemijos premijos laureatų darbą pastebi E. Butkus. „Šie mokslininkai atliko gana fundamentalius DNR molekulių tyrimus, kurie ir davė praktinį rezultatą. Tačiau pati pradžia buvo tokie tyrimai, kuriais tiesiog aiškintasi, kaip užtaisomos arba pataisomos DNR molekulių pažaidos, atsirandančios dėl įvairių išorinių veiksnių“, – pastebi E. Butkus.

Jo žodžiais, pirmiausia reikia turėti mokslinių metodų, kurie leistų aptikti, kas yra pažeista, kas kinta, kodėl, pavyzdžiui, DNR molekulė gali mutuoti, kaip dėl tų pažaidų atsiranda įvairios ligos ir kaip tas pažaidas pataisyti. O tada jau galimas kitas žingsnis – tuos principus taikyti medicininėje praktikoje.

„Šie mokslininkai nagrinėjo, kaip įvairūs faktoriai veikia DNR molekules. Pavyzdžiui, visi žinome, kad saulė skleidžia ultravioletinius spindulius, todėl nederėtų joje ilgai būti, nes tai gali sukelti DNR molekulių pažaidą“, – kalba E. Butkus.

Paklaustas, ar šie mokslininkų atradimai jau pritaikomi praktikoje, gydant įvairius vėžinius susirgimus arba taikant naujus metodus, VU profesorius sako, kad tai iš tikrųjų yra galutinis ir svarbiausias biochemikų, genetikų, biotechnologų tikslas. Tačiau, pabrėžia jis, reikia atsiminti, kad tai labai ilgi procesai, vykstantys tikrai ne keletą metų: „Šie mokslininkai jau gana solidaus amžiaus, jie savo tyrimus pradėjo praėjusio šimtmečio 7-ajame dešimtmetyje. O vien tik molekulinių mechanizmų išsiaiškinimas yra be galo ilgas procesas.“

Kaip aiškina E. Butkus, kai kurios vėžio rūšys jau atpažįstamos arba žinoma, kas ligą sukelia, be to, jau rasta įvairių vėžio žymenų. Deja, neslepia mokslininkas, šių žymenų rasta dar nedaug – pavyzdžiui, plaučių vėžio žymens kraujyje nerandama. „Kitais vėžio atvejais galima atrasti tam tikrų organinių medžiagų, biomolekulių, kurias išskiria sergantis organizmas, ir spręsti, kad vystosi koks nors piktybinis susirgimas. Tarkim, žinomas prostatos ir kitų susirgimų žymuo, bet dar negalima sakyti, kad apskritai visi“, – teigia E. Butkus.

Vis dėlto, pabrėžia jis, atrastas principas bus panaudotas, nes jau galima pamatyti DNR molekulės pokyčius ir juos pataisyti, o tokiu atveju galima tikėtis ir terapinio pritaikymo – kaip pataisyti tai, kas dėl įvairių mutacijų yra pažeista.

www.lrt.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: vėžys, DNR
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Ar visada sportas – sveikata? Kokios rizikos kyla sportuojantiems intensyviau
Intensyviai sportuojančių žmonių organizmas susiduria su neįprastai dideliu fiziniu krūviu, skirtingai nuo tų, kurie tie...
Peršalimas – po žiemos nusilpusio imuniteto padarinys: kaip stiprinti organizmą pavasarį
Nors kalendorinis pavasaris jau įsibėgėjo, orai mus lepina ne visuomet. Prie pavasarinių temperatūrų kontrastų pridėjus...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų