Neurochirurgijos paslaugų optimizavimo buldozeriui – stabdžiai
Į patyrusių Lietuvos, tarp jų – ir uostamiesčio, medikų perspėjimo signalus buvo įsiklausyta laiku. Lieka tikėtis, kad daug negatyvių pasekmių galėjęs turėti neurochirurgijos paslaugų optimizavimo planas, kuris šiuo metu yra sustabdytas, nebeatgims.
Buvusio SAM ministro Vytenio Povilo Andriukaičio užmojai kėlė nerimą daugeliui šalies neurochirurgijos specialistų, pacientams, kurie būgštavo, jog reikalinga medicininė pagalba taps sunkiau pasiekiama. Iš pradžių medikų bendruomenei valdžios atstovai tvirtino, jog planuojamos reformos į Kauno klinikas nukreiptų tik sergančiuosius itin retomis ligomis. Visoje šalyje neurochirurgai per metus sulaukia vos apie 40 tokių pacientų.
Ypač sudėtingų operacijų sukoncentravimą viename Lietuvos didmiesčių galima suprasti bei pritarti tokiam žingsniui. Visgi dauguma medikų buvo apstulbę, kuomet optimizavimo iniciatoriai prabilo apie visų planinių neurochirurginių ir netgi onkologinių operacijų nukreipimą į Kauną. Jų Klaipėdos mieste per metus atliekama apie 300.
Kaip Sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijos narys buvau nustebintas, kad Kolegijoje šiuo klausimu visiškai nebuvo diskutuota – kalbėta tik apie pačių sudėtingiausių neurochirurginių operacijų ateitį Lietuvoje. Medikai atsidūrė „prieš faktą“, kuris galėjo nulemti šios medicinos srities sužlugdymą mūsų šalyje. Proteguojant Kaune esančią įstaigą būtų itin nukentėję Klaipėdos krašto žmonės.
Galima pasidžiaugti, kad naujoji SAM ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ir su ja dirbanti komanda suprato pavojus, kurie buvo užkoduoti pirmtako sprendimuose ir nedelsiant juos sustabdė. Kokios žalos jie galėjo atnešti? Pirmiausiai, būtų paminti pacientų interesai. Planinėms operacijoms besiruošiantys žmonės ir jų artimieji turėtų jaudintis ne tik dėl sveikatos būklės, bet ir rūpintis gan varginančia kelione. Laikas, išlaidos transportui, galvosūkiai dėl nakvynės kitame mieste norint lankyti ir slaugyti ligonį – visa tai būtų stipriai prislėgę pacientus ir jų šeimos narius.
Teigiu – „būtų“ ir viliuosi, kad sustabdytas ankstesniojo ministro sprendimas bus galutinai panaikintas apsaugant ne tik pacientus, apie kuriuos reikia pirmiausiai kalbėti, bet ir aukštos kvalifikacijos medikus. Kas nutiktų su dabartinių specialistų, dirbančių su moderniausia technika, įgūdžiais, palikus jiems galimybę teikti tik „bazinę“ neurochirurginę pagalbą? Be praktinio pritaikymo medikai prarastų sunkiu darbu įgytą kvalifikaciją ir nemaža dalis gydytojų greičiausiai pakeltų sparnus iš Klaipėdos. Analogiškas scenarijus neaplenktų ir kitų miestų. Toks optimizavimo modelis išties nenuteikia optimistiškai!
Itin svarbu įvertinti situaciją, žmonių poreikius, o tai, kad daugybei pacientų kokybiškas neurochirurgines paslaugas galime teikti ir Vakarų Lietuvoje, įvardinti kaip didelį pliusą. Kita vertus, tai nereiškia, kad nėra tobulintinų dalykų. Nelogiška, neefektyvu neurochirurgines paslaugas teikti net trijose gydymo įstaigose Klaipėdos mieste – Klaipėdos universitetinėje, Respublikinėje ir Vaikų ligoninėse . Esu už tai, kad šios paslaugos būtų sukoncentruotos vienoje vietoje. Manau, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai turi didžiausią patirtį neurochirurgijos srityje ir ten galėtų formuotis šių paslaugų teikimo centras.
Toks optimizavimas pacientams suteiktų daugiau aiškumo, sustiprėtų ir pats neurochirurgijos „flangas“, nes visi geriausi neurochirurgijos specialistai mieste dirbtų kartu. Ar tokia vizija įgis realius kontūrus, priklausys tik nuo minėtų gydymo įstaigų vadovų sutarimo sėdus prie konstruktyvių diskusijų stalo. Raginčiau šiam žingsniui ryžtis.
Prof. dr. Artūras Razbadauskas, SAM Kolegijos narys, vyr. chirurgas Klaipėdos kraštui
Susiję straipsniai
