Net ir leistinas oro užterštumo lygis didina insulto ir širdies ligų riziką

Naujausi JAV mokslininkų tyrimai parodė, kad net ir nedidelis JAV Aplinkos apsaugos agentūros leidžiamas aplinkos užterštumas gali būti pavojingas sveikatai.

 Kuo didesnė tarša – tuo didesnė ligų rizika

 Vienoje iš studijų G. Wellenius ir kt. nustatė, kad net trumpalaikis susidūrimas su mažosiomis kietomis dalelėmis, kurių koncentracija atitinka JAV aplinkos apsaugos agentūros reikalavimus, gali padidinti insulto riziką.

 G. Welenius tyrė smulkių kietųjų dalelių (mažiau nei 2,5 mikrometrų diametro) ir insulto dažnį Bostono apylinkėse. Buvo išnagrinėta 1705 pacientų, kurie dėl insulto buvo hospitalizuoti 1999 – 2008 metais, duomenys. Pagal JAV Aplinkos apsaugos agentūros rekomendacijas, vidutine oro kokybe  laikomas lygis, kai kietųjų dalelių viename kubiniame metre yra 15-40 mikrogramų, o gera kokybė – 15 mikrogramų ar mažiau.

 Tyrinėtojai pastebėjo, kad jei oras atitinka tik vidutinės oro kokybės reikalavimus, tai insulto tikimybė išauga 1,34 karto palyginti su geros kokybės oru. Didžiausia tikimybė patirti insultą yra po 12 valandų buvimo vidutinės kokybės ore. Ši rizika buvo susijusi su dalelėmis, kurios atsirado dėl transporto taršos.

 Kito tyrimo metu J. Weuve pastebėjo, kad ilgalaikis kontaktas su kietosiomis dalelėmis pagreitina kognityvinės funkcijos blogėjimą vyresniojo amžiaus moterims.

 J. Weuve atliko 121 000 moterų, kurios dalyvavo 1976 metais prasidėjusiame Nurses Health Study tyrime, duomenų analizę. 19 049 moterų, kurių amžius buvo per 70 metų, sutiko dalyvauti kognityvinės funkcijos stebėjimo studijoje.

 Kognityvinė funkcija buvo tiriama telefonu kas dvejus metus, iš viso tris kartus.

 Tyrinėtojai padarė išvadą, kad kuo didesnis  buvo oro užterštumas, tuo greičiau blogėjo vyresniųjų moterų kognityvinė funkcija.

 Veikia per kraujagysles

 Klaipėdos universitetinės ligoninės Insultų skyriaus vedėjas gydytojas neurologas dr.  Henrikas Kazlauskas  “Vakarų Lietuvos medicinai” sakė, jog toksinės medžiagos neigiamai veikia ne tik kvėpavimo takus, bet ir kraujagysles, kurios maitina ir smegenis, todėl toksinų poveikio smegenims atmesti negalima. Tačiau tikslūs mechanizmai, kaip užterštas oras sukelia insultą, greičiausiai dar nėra žinomi.

 “Įrodyta, kad pagrindinis  veiksnys, sukeliantis insultą, yra aterosklerozė. Tačiau kuo daugiau tyrimų atliekama, tuo  daugiau išsiaiškinama veiksnių. Šį tyrimą dar turės patvirtinti kiti. Gali būti, kad ore esančios kenksmingos medžiagos pažeidžia kraujagyslių endotelį, ir ant jo greičiau nusėdantys trombocitai  gali jas užkimšti“, - svarstė medicinos mokslų daktaras.

  Taršos šaltinių daug

 „Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai,

metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt.“, - paaiškino Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Dainora Bielskytė.

 Ji informavo, kad oro taršos kietosiomis dalelėmis šaltiniai yra dirvos erozija, namų ūkiai, besinaudojantys kietuoju kuru ar iškastiniu kuru, katilinės, įvairūs pramoniniai procesai, kurių metu į atmosferą yra išmetamos dulkės bei suodžiai. Didelis taršos šaltinis kietosiomis dalelėmis yra ir motorinis transportas, kai tarša keliama dylant stabdžių kaladėlėms ir kelių dangai, ypač kai naudojamos dygliuotos padangos šaltuoju metų laiku. Taip pat teršiama aplinka įsivyravus sausiems orams, o ypač daug kietųjų dalelių į orą patenka nuo tinkamai nenuvalytų gatvių bei iš nemažus plotus užimančių statybviečių.

 Vadovaujantis ES direktyvų ir nacionalinių teisės aktų  reikalavimais, kietųjų dalelių koncentracijos vertinimui taikomos ribinės vertės: vidutinė metinė – 40 µg/m³ (mikrogramai kubiniame metre); vidutinė paros – 50 µg/m³; parų skaičius per kalendorinius metus, kai viršijama paros ribinė vertė (norma – 35 dienos).

 Lietuvoje oro kokybės tyrimai yra atliekami pagal Valstybinio aplinkos monitoringo programą, Klaipėdoje oro užterštumas stebimas dviejose stotyse – Centro ir Šilutės plento.

 Ypač kenkia kvėpavimo takams

 Kietosios dalelės gali būti sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Tačiau smulkesnės kietosios dalelės gali būti nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbti į žmogaus organizmą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują.

 Smulkiausios kietosios dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai.

 Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas.

 Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, jog net trumpalaikis poveikis žemesnėmis nei 100 µg/m³ koncentracijomis didina sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, mirtingumo skaičių.

 PSO duomenimis, nuolatinis buvimas aplinkoje, kurioje yra nemažos kietųjų dalelių koncentracijos gali sukelti ne tik kvėpavimo takų ligas, bet ir širdies veiklos sutrikimus.

 vlmedicina.lt

 Šaltinis

 Weuve J, et al "Exposure to particulate air pollution and cognitive decline in older women" Arch Intern Med 2012; 172(3): 219-227.

 Wellenius GA, et al "Ambient air pollution and the risk of acute ischemic stroke" Arch Intern Med 2012; 172(3): 229-234.