Neramių kojų sindromas iki šiol buvo laikomas iš esmės nervinio pobūdžio sutrikimu, tačiau naujas atradimas paskleidžia abejonių dėl šios ligos kilmės.
Idėja paprasta: jei kojos niežti ir maudžia, priežastis gali būti tose pačiose kojose... Ji buvo iškelta dar praėjusio amžiaus viduryje, tačiau po to greit pamiršta, kadangi nustatyti pakitimai sergant šia liga buvo galvos smegenyse sutrikusi dopamino apykaita bei geležies trūkumas. Neramių kojų sindromas buvo ir tebėra efektyviai gydomas centrinę nervų sistemą veikiančiais vaistais.
Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad sergant neramių kojų sindromu deguonies koncentracija kojose cirkuliuojančiame kraujyje sumažėja. Mokslininkai matavo hemoglobino įsotinimą deguonimi pėdose, pirštuose, taip pat anglies dioksido parcialinį slėgį. Pacientai matavimo metu buvo prašomi vieną valandą būti pusiau sėdimoje pozicijoje ir valingai nejudinti kojų. Tuo pat metu registruoti neramių kojų sindromo simptomai ir vertinti pagal dešimties balų skalę. Dvi savaites po tyrimo ligoniai buvo negydomi medikamentais. Kontrolei buvo ištirti 14 sveikų asmenų.
Neramių kojų sindromu sergantiems asmenims pėdose buvo nustatytas kur kas mažesnis deguonies slėgis nei sveikiems tiriamiesiems (5,5 vs. 7,2 kPa), visi kiti parametrai patikimai nesiskyrė. Pradėjus ligonius gydyti vaistais ir matuojant deguonies slėgį jis sergantiems padidėjo vidutiniškai 1,1 kPa, tuo pat metu sumažėjo simptomai.
Šaltinis
Neurology 2014, 82(21), 1856-1861