Nematoma kontraceptinių vaistų pusė: hormonais užterštos upės, neršti nebegalinčios žuvys

Gerdamos kontraceptinius vaistus moterys daro įtaką ne tik savo organizmui – į vandens telkinius patekę sintetiniai hormonai veikia ir žuvų bei kitų vandens gyventojų reprodukcijos ciklą.

Trikdo žuvų reprodukciją?

Užsienio spauda mirga straipsniais apie kontraceptinių vaistų daromą žalą žuvims ir kitiems vandens telkinių gyventojams. Būtina sumažinti sintetinių hormonų patekimą į vandens telkinius, nes jie kelia pavojų žuvų populiacijai – tokius reikalavimus siūloma įtraukti į Europos Sąjungos direktyvas, skelbia „The Guardian”.

Skaitytojų reakcija į tokius straipsnius dažniausiai skeptiška: negi mokslininkai nebegali išsigalvoti didesnių problemų? „Ir kas toms žuvims darosi? Užsimano žvynus lakuotis, ar lekia į parduotuves aukštakulnių pirkti?”, - vieną iš tokių straipsnių ironizuodama komentavo skaitytoja.

Tačiau Vakarų šalių mokslininkams ši problema visai nekelia šypsenų - pastaraisiais metais jie rimtai suka galvas, kaip ją išspręsti. Kokia situacija Lietuvoje spręsti sunku, nes iki šiol nebuvo daryti jokie tyrimai. „Nesu tikras dėl faktų, nes Lietuvoje tokie tyrimai neatliekami. Yra tik užsienio mokslininkų keliamos prielaidos. Kartu su šlapimu vaistai pasišalina į nuotekas, po to – į natūralius telkinius. Yra manančių, kad dėl to sutrinka žuvų nerštas, jos neršia ankstyvesnio amžiaus arba visai nebeneršia. Ši problema ypač aktuali prie didesnių miestų ar vietovių, kur į vandenį patenkančių vaistų koncentracijos gana didelės“, - aiškino Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstas Plauška.

K. Plauškos nuomone, jeigu šios medžiagos chemiškai stabilios, ilgai išsilaiko vandens stulpe, Lietuvoje didžiausia jų koncentracija tikriausiai susidarytų Kuršių mariose, nes čia patenka didžioji dalis mūsų upių baseinų nuotėkio. „Tačiau aš manau, kad koncentracijos yra labai mažos, nes jos nedidelės net JAV, kur tokių medžiagų vartojimas gerokai labiau paplitęs, o ir gyventojų kiekis žymiai didesnis“, - svarstė jis.

Žala žmogui dar neįrodyta

Į kontraceptinių tablečių sudėtį įeina sintetiniai hormonai - progestinai ir estrogenai. Jungtinėse Amerikos Valstijose mokslininkai atliko bandymus, kaip tokiomis medžiagomis užterštas vanduo veikia žuvis, varles, stuburinius gyvūnus. Vyriškos lyties gyvūnų reprodukcinėje sistemoje mokslininkai didelių pokyčių nepastebėjo, tačiau nemažai patelių nustatyti kiaušidžių ir kiaušintakių defektai.

Kiti mokslininkai į tokius tyrimų rezultatus žiūri skeptiškai ir primena, kad į vandenį taip pat patenka ir jo aplinką veikia ir natūralūs hormonai. Tiesą sakant, kažkiek estrogeno išskiria ne tik moterų, bet ir vyrų organizmai, jo lygis smarkiai išauga pas besilaukiančias moteris. O tuomet vėl prasideda užburtas ratas – per žmonių organizmą estrogenas patenka į nuotekas, tuomet – į vandens telkinius, veikia gyvūnus, kuriuos, dažniausiai, vėlgi suvalgo žmogus.

Kokią įtaką sintetiniai hormonai daro aplinkai ir žmogui mokslininkams vienareikšmiškai įvertinti sunku. Nuo kontraceptinės tabletės išradimo pradėjo maždaug pusė šimtmečio – palyginti trumpas laikotarpis, kad aiškiai pamatytume pasekmes, jei tokios yra. Tačiau bandymai, atlikti su gyvūnais, kelia nerimą.

Lietuvai tyrimai per brangūs

Kol mokslininkai ginčijasi, ar tikrai kontraceptikai gali kelti pavojų aplinkai, Prancūzijoje atlikti tyrimai parodė, kad juos pašalinti iš vandens - itin sudėtinga, lyginant su kitomis farmacinėmis medžiagomis. Taigi, jei bus nuspręsta į problemą nežiūrėti pro pirštus, tai tikrai kainuos nepigiai.

Lietuva, spręsdama kaip elgtis dėl vaistų įtakos aplinkai, vadovaujasi Europos Komijos nurodymais – atlikti savarankiškus tyrimus mums būtų pernelyg didelė prabanga. „Senosios Europos Sąjungos šalys jau išsityrė, kiek ir kokių vaistų daugiausia pakliūna į vandens nuotekas. Mes neturime tokių galimybių - riboti finansai, trūksta reikiamos įrangos, kvalifikuotų specialistų“, - apgailestavo Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos skyriaus vyr. specialistė Nijolė Striupkuvienė.

ES sudarytame pavojingų aplinkai medžiagų sąraše kontraceptinių vaistų kol kas nėra. Tačiau po paskutinio peržiūrėjimo (tai daromas kas trejus metus) į jį pasiūlyta įtraukti tris farmacines medžiagas - 17-alpha-ethinylestetradiol, 17-beta-estetradiol, diclofenac. „Tai - raminantys (migdantys) ir skausmą malšinantys vaistai. Patekę į vandens aplinką, jie kenkia ne tik biotai, tai yra žuvims, vėžiagyviams, moliuskams, bet ir nuotekų dumblui – jie, galima sakyti, „užmuša" aktyvuotą dumblą“, - aiškino N. Striupkuvienė.

Kai kurie Vakarų mokslininkai kaip galimą išeitį mažinant neigiamą vaistų įtaką aplinkai siūlo apmokestinti farmacijos kompanijas. Jei jos viršija nustatytą minimalų sintetinių medžiagų, patenkančių į aplinką kiekį – turi susimokėti. Juk tyrimai parodė, kad apriboti vaistų patekimą į vandenį įmanoma, bet labai brangu. Didžiojoje Britanijoje paskaičiuota, kad vien norint išvalyti vandens telkinius nuo sintetinių hormonų reikėtų 30 milijardų svarų (apie 127 mlrd. Lt). Lapkritį šis klausimas turėtų būti svarstomas Europos Parlamente, tačiau jį keliantys mokslininkai jau dabar sako laukiantys didelio farmacinių kompanijų pasipriešinimo.

Lietuvoje šis klausimas kol kas nekeliamas. Jį tektų spręsti, jei būtų priimti nauji įstatymų ar direktyvų pakeitimai Europos Sąjungoje. „Pas mus nesvarstoma baudų farmacinėms įmonėms galimybė. Manau, kad baudomis labai daug ko neišspręsi. Reikia šviesti žmones - mažiau vartoti ne tik vaistų, bet ir visko - bus sveikiau ir žmogui. ir gamtai“, - sakė N. Striupkuvienė.

Jūratė Žuolytė