Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Neišnešiotukai – greitėjančio gyvenimo tempo pasekmė?

Šaltinis: vlmedicina | 2016-11-15 11:19:07

Per anksti gimstančių kūdikių į pasaulį daugiausiai ateina Afrikoje ir Pietų Azijoje, tačiau tai yra globali tendencija. Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) surikiavus šalis pagal didžiausią „ankstukų“ skaičių, tarp jų atsidūrė ir didžiausia pasaulio ekonomika - JAV. Lietuvoje kasmet gimstant iki 2 tūkst. neišnešiotukų, specialistai pastebi, kad tokiai statistikai daug įtakos turi greitėjantis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir dažnėjanti nuostata, kad nėštumą galima „suvartoti“ – ne išgyventi, bet įgyvendinti kaip dar vieną gyvenimo projektą.

© Photl.com

Išgirsti savo norus ir lūkesčius

Nors nėra vieno recepto, kaip pasiruošti motinystei ir žinoti, kada pats tinkamiausias laikas tapti mama, specialistai pataria įsiklausyti į save ir motinystei pradėti ruoštis dar prieš pastojant.

„Pasiruošimas motinystei yra trejopas: visų pirma tai žalingų įpročių atsisakymas, fizinės sveikatos būklės ištyrimas bei psichologinis pasiruošimas, nusiteikimas tapti mama. Nors būtent pirmieji du moterims kartais atrodo svarbiausi arba sunkiausi, tačiau be psichologinio pasirengimo nėštumas ne tik teikia mažiau džiaugsmo, bet ir iš tiesų gali tapti streso kupinu laikotarpiu“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos biuro psichologė Vilma Petrikienė.

Psichologės teigimu, šiuolaikinėms moterims situaciją sunkina dar ir tai, kad tenka įsiklausyti į save ir įvairių nuomonių bei pasiūlymų šurmulyje atsakyti į klausimą, kada ji iš tiesų pasirengusi tapti mama.

„Atrodo paprasta, tačiau šiuolaikinėms moterims, ypač toms, kurios gyvenimą planuoja, kelia sau tikslus ir jų siekia – tikrai nėra lengva. Vienoms tas atsakymas ateina spontaniškai, joms tiesiog aišku, kad jos nori auginti vaikus. Kitoms gi kyla dvejonių, nuogąstavimų ar sugebės, ar tikrai nori, ar tai nepakenks santykiams su partneriu. Ir iš tiesų prie žinojimo, ko iš tiesų nori, labai stipriai prisideda ir santykių stabilumas poroje – kuo aiškesnis santykis su partneriu (pavyzdžiui, planuojama kurti šeimą arba jau gyvenama šeimoje), tuo moteris jaučiasi saugesnė ir ramesnė “, – sako psichologė.

Į nėštumą – su didžiuliu nuovargiu

Nėštumo laikotarpis apipintas itin jautriomis ir gražiomis emocijomis, dažnai apibūdinamas kaip pats tauriausias moters gyvenimo etapas. Tačiau specialistės teigimu, tam, kad jis iš tiesų būtų gražus, jautrus ir prasmingas, būtina suvokti, kad nebesi viena. Taip vadinamu dviširdystės laikotarpiu reikėtų save daugiau tausoti, puoselėti, save mylėti ir savimi rūpintis.

„Nėštumas visiškai natūralus procesas, tačiau tai išties didžiulių pokyčių moters organizme metas. Mano galva, viena dažnesnių problemų, tiesiogiai susijusi ir su augančiu neišnešiotų kūdikių skaičiumi, – faktas, kad moteris į nėštumą ateina pervargusi, nualinta streso. Net ir tos, kurios pastoja planuotai, dažnai būna įsisukusios į darbus, jų gyvenimas kupinas iššūkių, o stresas – kasdienis palydovas. Ir kai organizmas yra fiziškai ir psichologiškai pavargęs, ne tik džiaugtis nėštumu, bet ir tikėtis, kad viskas vyks sklandžiai, gali būti sunku“, – dėsto V.Petrikienė.

Anot jos, yra ir daugiau priešlaikinį gimdymą galinčių sukelti faktorių: rūkymas, alkoholis, per didelis arba per mažas nėščiosios svoris, aukštas kraujospūdis, preklampsija, diabetas ar kitos ligos, daugiavaisis nėštumas, trumpas laiko tarpas tarp dviejų nėštumų, dirbtinis apvaisinimas ir kiti veiksniai.

„Stresoriai gali būti labai įvairūs, tačiau liūdesį kelia tai, kad daugėja moterų, kurios į nėštumą žiūri kaip į savotišką projektą. Kaip kartais sakome, kad neturime laiko sirgti, taip kai kurios moterys bando „prašokti“nėštumą – dirbti kiek jėgos leidžia, nekreipti dėmesio į tai kaip jaučiasi, nes juk „nėštumas ne liga“. Tačiau iš tiesų manau, kad į pokyčius bei savo jauseną nėštumo metu įsiklausyti turėtume kur kas įdėmiau. Ne mes kūnui įsakome, kaip jis turi veikti, tai jis mums pasakoja, kas dabar su mumis vyksta, ir mes turime tą pasakojimą išgirsti. Devyni laukimo mėnesiai skirti tam, kad išmokusios įsiklausyti į save, vėliau galėtume jautriai, su meile rūpintis mažyliu“, – sako psichologė.

Susidūrus su realybe ištinka šokas

Kad priešlaikinis gimdymas ir gyvenimas po to yra tikras šokas, tvirtina Neišnešiotų naujagimių asociacijos prezidentė Asta Radzevičiėnė. Jos teigimu, nors visuomenė apie tokius kūdikius žino vis daugiau, tėvams informacijos ir pagalbos vis dar labai reikia.

„Kai susilauki neišnešioto vaikelio, viskas būna labai netikėta. Tokių dalykų nesuplanuosi, tiesiog lemta, kad vaikas į pasaulį ateina jam tinkamu laiku. Dažnai vaikai anksčiau gimsta, nes yra gelbėjama tiek mamos, tiek vaiko sveikata ir gyvybė. Ištinka visiškas šokas, kai laukiesi šeštą mėnesį ir dar nesi pasiruošęs kūdikio gimimui, o jis staiga gimsta. Nėra jokio kraitelio, lovytės, esi pasiruošęs sulaukti tokio vaikelio, kaip yra rodoma per televiziją – putlaus, gražaus, žindomo, o neišnešiotas vaikas atrodo visai kitaip. Šeimai didžiulis šokas, nežinia, nerimas“, – pasakoja A.Radzevičienė.

Jos teigimu, naujagimiams ir tėvams reikia ne tik specialistų, artimųjų pagalbos, bet ir pozityvių, stiprinančių istorijų, žinojimo, kad taip atsitinka ir kitiems, kad nesi vienas.

„Ligoninėje laikas būna be galo sunkus, bet ir grįžus namo laukia iššūkiai. Atrodo sava aplinka, namai, bet yra baisu, nes nėra medikų ir slaugytojų šalia, regis, nieko nebežinai, nebemoki ir visko bijai. Daugybę kartų tikrini ar vaikas kvėpuoja, ištinka visiška paranoja. Tai labai sunku, reikia daug palaikymo. Žinoma, svarbu, kad gerėja techninės sąlygos ligoninėse, o mes savo ruožtu siekiame padėti tėvams bei šviesti visuomenę, didinti jos jautrumą ir supratingumą“, – sako A.Radzevičienė, pranešimą šia tema skaitysianti ir Lietuvos parodų bei kongresų centre LITEXPO lapkričio 25-27 d. vyksiančioje parodoje „Vaikų šalis“.

Parodoje „Vaikų šalis“ vyksiančioje konferencijoje „Laimingos šeimos akademija“ specialistai pasakos apie aktualiausias su tėvyste, vaikų auginimu bei nėštumo periodu susijusias temas: vaikų alergijas, pogimdyvinę depresiją, prieraišiąją tėvystę, saugų miegą, brandumą mokyklai ir t.t.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų