Neįgalumo nustatymo tarnybos vadovas: „Šmugeliuoti nebeišeina“

Tauragėje lankėsi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktorius Manfredas Žymantas. Į Tauragę atvykęs Pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo Donato Petrošiaus kvietimu jis susitiko su šios įstaigos gydytojais ir aptarė aktualius siuntimų į NDNT rengimo klausimus, lankėsi ir NDNT Tauragės skyriuje.

Reklama

Manfredas Žymantas, NDNT vadovaujantis trečius metus, sakė jau trečią kartą lankąs visus šalies NDNT skyrius. Pasak M.Žymanto, Tauragės teritorinis NDNT skyrius nėra nei pats geriausias, nei pats blogiausias – dirba normaliai.

– Komanda sukomplektuota gera, dirba jauna vadovė, geros ir darbo sąlygos tiek darbuotojams, tiek besikreipiantiems. Žinoma, nuolat stengiamės kelti aptarnavimo kokybę, kad žmonėms kuo mažiau reikėtų laukti eilėse, kad net ir gavę lūkesčių neatitinkantį sprendimą jie neišeitų su ašaromis, – sakė M.Žymantas.

Kokių nors išskirtinių problemų, pasak jo, Tauragėje nėra. Pagrindinė problema visoje Lietuvoje ta pati: dažnai gydytojai siuntimus į NDNT surašo taip, kad neįmanoma pritaikyti jokio kriterijaus, ir NDNT specialistams tenka kreiptis į konsultantus, kad šie tiksliau ir išsamiau aprašytų paciento būklę. Todėl labai svarbu, kad gydytojai būtų gerai susipažinę su kriterijais, kurie taikomi nustatant neįgalumą.

– Kad sprendimai būtų teisingi abiem pusėms, pirmiausia turime turėti teisingus dokumentus, – teigė M.Žymantas.

Paklaustas, ar tarnyba sulaukia daug skundų iš Tauragės, jis sakė, kad iš Tauragės kasmet būna 150–160 skundų. Žinant, kad per metus Tauragės skyrius aptarnauja apie 2000 žmonių, tai esą nedaug. Pastaraisiais metais skundų mažėja – ne dėl to, pasak M.Žymanto, kad auga emigracija, o dėl to, kad besikreipiantiems dėl neįgalumo siekiama skirti jį kuo ilgesniam laikotarpiui.

– Būna, kad ištyrus skundą neįgalumo lygis šiek tiek pasikeičia (pavyzdžiui, nuo 50 iki 45 ar 55 procentų), tačiau vis tiek lieka toje pačioje kategorijoje, taigi ir išmoka lieka tokia pat. Kad sprendimas pasikeičia radikaliai, pasitaiko gal tik 2 procentais atvejų. Nuo šių metų įsigaliojo naujos priemonės, kurios leis pasiekti, kad klaidingų išvadų, pateiktų ar dėl medikų nekompetencijos, ar dėl piktybinio siekio padėti pacientams gauti didesnes išmokas, visai nebeliktų. Tos naujos priemonės – tai galimybė kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybą, – sakė M.Žymantas.

M.Žymanto teigimu, atlikusi tyrimą, tarnyba gali kreiptis į akreditavimo tarnybą gydytojų licencijoms stabdyti.

– Tvarka jau patvirtinta. Šiandien licencijos stabdymo atvejo dar neturime nė vieno, gal to ir nereikės, bet medicinos bendruomenė reaguoja audringai. Taip buvo ir šiandien Tauragėje, – kalbėjo M.Žymantas.

Pasak jo, į akreditavimo tarnybą dėl mediko licencijos stabdymo galima kreiptis, jei jo teikiamose išvadose bus rasta didelių neatitikimų tris kartus. Sustabdžius licenciją, akreditavimo tarnyba gali spręsti ir dėl visiško jos atėmimo.

Direktorius pabrėžė, kad NDNT yra sprendimų tikrinimo skyrius, pavaldus tiesiogiai vadovui, o nuo šių metų įvesta automatinė sprendimų patikra: sistema dukart per metus automatiniu būdu atrenka po 60 bylų iš kiekvieno tarnybos teritorinio skyriaus, kurių yra 23, tuomet specialistai tikrina, ar nebuvo padaryta klaidų. Todėl neteisingai neįgalumą ar nedarbingumą nustatę vertintojai gali būti bet kada patikrinti, jiems skirtos drausminės nuobaudos. Be planinės kontrolės, dar yra ir neplaninė: 10 proc. bylų patikrinamos dar kartą.

– Taigi „šmugeliuoti“ nebeišeina. Anksčiau yra buvę labai negražių dalykų, tačiau dabar iš sveiko žmogaus padaryti ligonį beveik nerealu, – teigė NDNT direktorius. – Mes nesiekiame ligonių ar neįgaliųjų sąskaita sutaupyti. Jei kada nors man būtų taip pasakyta, iškart dėčiau pareiškimą ant stalo. Mums visiškai nerūpi, kiek ir kokio dydžio išmokų bus skirta, mums svarbu, kad priimti sprendimai būtų teisingi tiek valstybės, tiek žmogaus atžvilgiu.

NDNT vertina neįgalumo lygį vaikams iki 18 metų, pilnamečių pensijos nesulaukusių asmenų darbingumo lygį, specialiuosius poreikius, nustato profesinės reabilitacijos poreikį. 2016-aisiais į NDNT kreipėsi 96,3 tūkst. žmonių, iš jų per 15 tūkst. – pirmą kartą.

Pasak M.Žymanto, per ketverių metų NDNT vadovo kadenciją pagrindinis jo tikslas yra pasiekti, kad visi šalies skyriai dirbtų vienodai gerai ir kokybiškai.

– Paėmus bylą, pavyzdžiui, iš Klaipėdos ir ją nuvežus į Uteną, sprendimas turi būti lygiai toks pat. Kai mes visi dirbsime kaip laikrodžio mechanizmas, pasitikėjimas mūsų tarnyba visuomenėje tikrai išaugs, – viliasi M.Žymantas.