Nauja – užmiršta sena: mokslo ir sveikatos pasaulyje
Kartais besistengiant kuo informatyviau, greičiau, efektyviau pateikti skaitytojams medicinos ir mokslo pasaulio naujienas, verta trumpam stabtelėti. Ir tik tam, kad atsigręžtume į praeitį ir pastebėtume tokią tendenciją: tai, kas atrasta nauja, dažnai tėra tik užmiršta sena.
Kasdien žmogų pasiekia didelis informacijos srautas. Dažnas nesivargins informacijos tikrinti keliuose šaltiniuose ir priims viską „už gryną pinigą“. Kaip tikrų tikriausią, nenuginčijamą tiesą.
O vis dėlto turėti kelis mėgstamus ir patikimus šaltinius reikėtų. Ne išimtis ir mokslo ar medicinos pasaulis. Vis išgirstame apie naujus atradimus, išradimus, tam tikrų maisto produktų, tam tikro gyvenimo būdo naudą ar žalą. Neužkibkime ant to kabliuko, mat kai kurie naujai pateikiami dalykai yra tik sena tiesa, daugybę kartų paneigta ir vėl radusi kelią į dienos šviesą. Apie kelis su sveikata susijusius, iš naujo atrastus ir išteisintus dalykus ir pakalbėsime.
Natūralūs maisto produktai
Prieš prasidedant skubėjimo ir pusfabrikačių erai, visas maistas buvo gaminamas iš natūraliu būdu ūkiuose užaugintų produktų: grūdų,vaisių, daržovių. Gyvuliai ir paukščiai mėsai buvo auginami juos šeriant natūraliais pašarais, suteikiant galimybę laisvai gyvuliams judėti. Dėl to žmonės su maistu gaudavo daugiau maistingųjų medžiagų, vitaminų, mineralų, mikroelementų.
Į prekybos centrus pradėjus veržtis lengvai pagaminamiems pusgaminiams ir pusfabrikačiams, žmonės tiesiog pašėlo: nebereikėjo nieko ilgai virti, troškinti, kaitinti. Viską per kelias minutes galėjai pasišildyti mikrobangų krosnelėje ar tiesiog užpilti karštu vandeniu. „Pusmaisčio“ paklausa didėjo. Produktai tokiam maistui pagaminti turėjo būti gaunami greitai ir dideliais kiekiais. Dažnai tokiam tikslui pasitelkiant trąšas, augimo hormonus. Masinės gyvulininkystės ūkiai augo, plėtėsi, gyvulių maisto racionas pasidarė skurdus bei cheminis. Tokiuose ūkiuose gyvuliai turėjo per mažai erdvės judėti, sveikai augti. Visa tai atsiliepė ir mėsos kokybei.
Ir tik po tam tikro laiko žmonės sukluso, pradėjo vertinti mitybos specialistų, medikų rekomendacijas ir vėl atsigręžė į mažuose ūkiuose auginamus maisto produktus. Vakaruose tokius ūkius dabar populiaru vadinti „biodinaminiais ūkiais“. Žinoma, pusgaminių pramonė ir trąšomis bei augimo hormonais palaikomi ūkiai niekur nedingo, tačiau vėl pradeda klestėti sodeliai ir sodai šalia namų. O kiekviena šeimininkė skuba pasididžiuoti savo sode išaugintu ekologišku pomidoru, agurku, obuoliu.
Saulės šviesa
Kažkada pripažintakaip efektyvi gydymo priemonė, saulės šviesa greitai buvo nuteista dermatologų, medikų ir mokslininkų. Ir negali pykti – kasmet agresyvėjanti saulės spinduliuotė kelia vis didesnę žalą mūsų odai ir grasina spartesniu ląstelių senėjimu.
Tačiau beatodairiškas saulės spindulių vengimas privedė žmoniją prie kitos problemos – vitamino D deficito. Vitamino D gamybai saulė būtina, o šio vitamino trūkumas pažėrė puokštę naujų sveikatos bėdų: kaulų retėjimo problemas, vystymosi ir augimo, hormonų pusiausvyros, endokrininės sistemos funkcijų sutrikimus, netgi piktybinių auglių atsiradimą. Auglių, kurių tikėtasi išvengti vengiant saulės.
Dabar, sužinant vis daugiau apie vitamino D trūkumo poveikį žmogaus organizmui, saulės šviesa, jei ja nepiktnaudžiaujama, betir jos beatodairiškai neatsisakoma, pradedama vertinti iš naujo. Dar daugiau, šiuo metu ieškoma efektyviausios saulės spindulių „dozės“ kai kuriomsvėžio rūšimsgydyti.
Vištos kiaušiniai
1970–1980 JAV ir Vakarų Europoje nuvilnijo kampanija prieš vištos kiaušinius. Kampanija rėmėsi tuomet net neegzistuojančiais tyrimais ir melagingomis dietologų rekomendacijomis. Žmonės baiminosi aplinkos teršalų, kancerogeninių medžiagų, net sunkiųjų metalų, randamų kiaušiniuose. Ką jau bekalbėti apie cholesterolį.
Tačiau ir šiuo atveju viskas slypi kiaušinius dedančių vištų aplinkoje ir mityboje. Kiaušiniuose gausu baltymų, amino rūgščių, vertingų bioaktyvių medžiagų. Tačiau vištos turi būti šeriamos natūraliais pašarais, turi laisvai judėti po ūkį, o pats ūkis turi būti įsikūręs toli nuo pramoninių pastatų, gamyklų, rajonų. Tad žmonės pradėjo ieškoti patikimų ūkininkų, o kai kuriose šalyse darosi populiaru ne tik pasisėti savo agurkų ar pomidorų, bet ir auginti keletą vištų.
Sviestas
Kaip ir kiaušiniai, sviestas buvo ne kartą pasmerktas sveikos mitybos šalininkų. Tiesa, labiausiai sviesto „žala“ buvo suinteresuota visa margarino pramonė. Anot margarino gamintojų, hidrinti augaliniai riebalai su sviesto kvapu – daug sveikiau ir geriau.
Tik kiek vėliau dienos šviesą išvydo vis daugiau publikacijų apie hidrintų augalinių riebalų pavojus. Net kraujagyslių sieneles šie riebalai užkemša greičiau nei gyvulinės kilmės riebalai. Be to, hidrinti augaliniai riebalai sunkiau pasišalina iš organizmo. Tad margarino pramonė pradėjo orientuotis tiesiog į pigesnio produkto ieškantį vartotoją.
Nosies higiena
Druskos tirpalai, jūros vandens purškalai į nosį vėl atrado savo vietą namų vaistinėlėje. Tokia nosies higiena buvo naudojama dar neatmenamais laikais. Tačiau antibiotikų era išstūmė tokias ir panašias priemones bei privertė mus patikėti šiuo mokslo stebuklu.
Yra žinoma, kad bakterijų atsparumas antibiotikams nenumaldomai auga, ir vis dažniau atsigręžiamaį saugesnes ir natūralesnes gydymo priemones. Pavyzdžiui, minėtą nosies higieną, praplovimą. Staiga, nosies landų valymas druskingu vandeniu pasidarė ženkliai naudingesnis sprendžiant sinusų problemas nei kai kurie populiariausi antibiotikai. Jie, ko gero, didžiajai žmonijos daliai jau seniai neefektyvūs.
Cukrus
Cukranendrių cukrus jau ne vieną dešimtmetį yra sveikatos priešas numeris vienas. Tačiau prisiminkime, kad tokie cheminiai saldikliai, kaip aspartamas ar sukralozė, yra gerokai kenksmingesni ir pavojingesni.
Jei cukrus yra minimaliai perdirbtas (pavyzdžiui, organinis cukranendrių cukrus, neapdirbtas cukranendrių cukrus) ir kabinamas ne samčiais, jis yra gerokai sveikesnis nei saldikliai ir jais saldinti maisto produktai.
Akiniai
Kontaktinių lęšių nešiojimas neatsiejamas nuo lęšių skaliklių naudojimo. Lęšius valančios, dezinfekuojančios priemonės turi daug konservantų, todėl gali išsivystyti akių jautrumas, sudirgimas, alerginės reakcijos.
Nors kontaktiniai lęšiai kuriam laikui akinius padarė senamadiška atgyvena, akiniai grįžta su trenksmu – madingais rėmeliais, patogūs, nedūžtantys, nerasojantys, net saugantys nuo saulės.
Natūrali plaukų spalva
Nors plaukų dažai su amoniaku ir peroksidu bei daugybė kitų cheminių medžiagų niekada nebuvo sveikatos draugas, grožio ir jaunystės kultas darė savo. Nuolat besikeičiantys grožio etalonai ir kanonai vertė moteris neatsilikti nuo mados ir rinktis „ant bangos“ esančią plaukų spalvą. Taip pat – vyresnes moteris savo žilus plaukus slėpti po kokia mėgstama plaukų spalva.
Atrodo, dabar nuodijimosi toksiškais plaukų dažais laikotarpis baigėsi. Natūralios plaukų spalvos grįžta į madą, net žili plaukai kartais atrodo ženkliai geriau nei desperatiškas noras išlaikyti tariamą jaunumą ir prisodrinti šukuoseną nenatūraliomis spalvomis.
O jei vis dar kyla ranka koreguoti plaukų spalvą, į pagalbą atskuba natūralesnių atspalvių, švelnesni ir saugesni ekologiški plaukų dažai.
Gyvi pokalbiai
Išaugus socialinių tinklų populiarumui, bendrauti, rodos, pasidarė paprasčiau nei bet kada – žinutės, internetiniai forumai, bet kada pasiekiami draugai, giminės.
Tačiau šiandien akivaizdu, kad toks bendravimas toli nuo tikrojo žmogiško ryšio, gyvo pokalbio, prisilietimo. Greičiau tai tik dirbtinis elektroninis socialinis ratas.
Tokių iš naujo atgimusių dalykų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, saikingas mėgavimasis raudonuoju vynu dėl jame esančių flavonoidų. Taip pat – nepasterizuotas, šviežias pienas ar medvilniniai vystyklai kūdikiui. Dar - avokadai, vitaminas C, organinė kava. Ko gero, ilgainiui šis sąrašas tik plėsis.
O mes savo ruožtu tikimės ir toliau padėti nepasiklysti mokslo ir medicinos naujovių pasaulyje.
Šaltiniai
https://msue.anr.msu.edu/news/7_benefits_of_eating_local_foods
https://simplegreenorganichappy.com/2012/05/10-health-benefits-of-sunshine-get-outside/
https://bodyecology.com/articles/benefits_of_real_butter.php
https://www.fitnessplus-uk.com/refined-sugars-vs-unrefined-sugars/
Susiję straipsniai
