Nors daugeliu atvejų įmanoma sėkmingai pagydyti nudegimus, randai tebėra sunkiai nuspėjami ir dažnai neišvengiami liekamieji reiškiniai. Laimei, Izraelio mokslininkai atrado galimą problemos sprendimą, – rašo upi.com.
Studija, publikuota „The Journal of Investigative Dermatology“, atskleidžia, kad trumpai veikiantis, pulsinis elektrinis laukas stabdo ląstelių kolageno proliferaciją. Būtent pasigaminusios kolageno skaidulos ir paskatina randėjimą pažeidimo vietoje.
Reparacinė regeneracija – tai naujų organoidų, ląstelių ir audinio susidarymas vietoj žuvusiųjų, kartu atsigaunant ir sutrikusiai arba išnykusiai funkcijai. Įvairių audinių reparacinė regeneracija vyksta nevienodai. Jungiamojo audinio, kaulo, epidermio, gleivinės defektai užsipildo audiniu, identišku žuvusiam, – atsikuria normali struktūra. Tuo tarpu daugelio audinių ir organų tokie defektai užsipildo iš kraštų įaugančiu jaunu jungiamuoju audiniu – susidaro fibrozė, arba randas.
Randų būna kelių rūšių: hipertrofinių, keloidinių, atrofinių. Ant nudegusios odos dažniausiai susidaro hipertrofiniai randai (raudoni, galimai perštintys ir skausmingi, tačiau apriboti žaizdos dydžio). Pasigaminus daug kolageninių skaidulų ir joms hialinizuojantis gali susidaryti grubus, iškilęs virš odos paviršiaus randas, vadinamas keloidu. O sutrikus gijimo procesams ir susidarant nepakankamam jungiamojo audinio kiekiui, atsiranda atrofiniai randai (atrodantys lyg įdubos, esančios žemiau nei aplinkinė oda).
Mirtini kūno nudegimai yra reta būklė, tačiau sveikstant po įvairaus laipsnio nudegimų besiformuojantys randai yra dažna ne tik fizinė, bet ir psichologinė bei socialinė problema. Kol kas nėra stebuklingo būdo surandėjusiam audiniui panaikinti – juk net jį išpjovus liktų kitas randas. Tačiau mokslininkai atrado išeitį – panaudoti pulsinį, aukštos įtampos, neterminį elektrinį lauką – pIRE (ang. partial irreversible electroporation), kuris pristabdo kolageno skaidulų gamybą ir taip turėtų užkirsti kelią randėjimo procesui.
Mokslininkai, atlikdami tyrimą, naujuoju metodu 6 mėnesius gydė žiurkių nudegimus ir atrado optimalius elektrinio lauko parametrus, kurie sutrukdo natūraliam žaizdos gijimui ir užkerta kelią fibroblastų, gaminančių kolageną, susikaupimui defekto vietoje. Po 6 mėnesių pIRE metodu paveikti žiurkių odos plotai buvo 57,9 proc. mažiau surandėję nei odos plotai, negydyti šiuo metodu.
Dabar lieka tik viena problema – žiurkių žaizdų gijimo mechanizmai nėra identiški žmogaus organizme vykstantiems procesams, tačiau mokslininkai tiki, kad pavyks ištobulinti šią techniką ir pritaikyti ją žmonėms gydyti – tai būtų didelis medicinos laimėjimas.