MOSTA duomenys nustebino jaunuosius gydytojus – jie neatspindi realybės

Sveikatos apsaugos ministerijai džiūgaujant, kad didžioji dalis baigusiųjų medicinos studijas lieka dirbti šalyje, patys jaunieji gydytojai sako, kad tokie paskelbti duomenys neatspindi realybės. Ne mažiau juos nustebino ir informacija apie medikų atlyginimus, gaunamus praėjus dvejiems metams po studijų.

Reklama

Neseniai MOSTA analitikai, išanalizavę 2014–2016 m. medicinos rezidentūros absolventų duomenis, paskelbė, kad beveik 94 proc. gydytojo specialisto kvalifikaciją įgijusių asmenų dirba Lietuvoje ir tik aukštos kvalifikacijos darbus.

„Tai tik patvirtina, kad nėra taip viskas blogai. Be abejo, negalima neigti, kad yra daug problemų sveikatos sektoriuje, kurias reikia spręsti. Tai ir yra daroma. Ko nepavyksta iškart, judame tikslo link mažais žingsneliais, nes ne taip paprasta keisti per ilgą laikotarpį nusistovėjusią sistemą. Visgi labiausiai džiugina, kad vis daugiau jaunųjų medikų yra tikri patriotai ir renkasi gyvenimą bei darbą Lietuvoje!“ – savo feisbuko paskyroje komentavo ministras Aurelijus Veryga.

Taip pat, MOSTA duomenimis, praėjus dvejiems metams nuo studijų baigimo gydytojas uždirba vidutiniškai 2,5 karto didesnį atlyginimą nei vidutinis Lietuvoje.

Kad oriai uždirbtum, reikia dviejų darbų

LSMU Rezidentų tarybos narys ir l. e. p. Martynas Laukaitis, studijuojantis kraujagyslių chirurgijos rezidentūrą, teigė, kad neseniai pasirodžiusi statistikos analizė tikrai sukėlė nemažai diskusijų. Jis pasidalijo keletu minčių apie paskelbtus skaičius: „Tai, kad 94 proc. gydytojo specialisto kvalifikaciją įgijusių asmenų dirba Lietuvoje, neatspindi tikro jaunųjų gydytojų emigracijos fakto, nes kalbama apie rezidentūros studijas pabaigusius gydytojus. Didžioji dalis gydytojų emigruoja iš karto po medicinos studijų, dar dalis – rezidentūros metu“.

Anot jo, kiekvienoje pakopoje valstybė, ruošianti gydytojus, praranda vis daugiau pinigų - gydytojų ruošimui, kurie vėliau dirba kitur. Problema esanti ir tai, kad nėra apskaičiuojamas specialistų poreikis ir dalis baigusių rezidentūros studijas negali susirasti oriai apmokamo darbo.

„Galima manyti, kad emigracija didės, nes šiuo metu vis daugiau studentų patys moka už mokslą ir garantijų dėl ateities Lietuvoje jie neturi, o išvykti į užsienio šalis yra gana lengva, jos medžioja jaunus gydytojus“, – komentavo M. Laukaitis.

Anot jo, 2,5 karto didesnis atlyginimas nėra tikra statistika, reikėtų skaičiuoti uždarbį, kuris atitinka vieno etato krūvį arba valandinį darbą. „Iš esmės, pats ponas Gintautas Jakštas – MOSTA analitikas tai pasako. Matome, kad gydytojai dirba vidutiniškai daugiau nei dviejose darbo vietose. Čia taip pat būtų įdomu paskaičiuoti uždarbio dalį, kuri tenka privačiose įstaigose, universitetinėse ar klinikinėse ligoninėse ir rajonų ligoninėse dirbantiems medikams“, – sakė M. Laukaitis. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad rajonuose algos kartais būna išpūstos, kadangi gydymo įstaigos nori prisivilioti specialistus. Iš esmės šie skaičiai esą tik pasako, kad gydytojui norint oriai uždirbti reikia dviejų darbų po 10 metų studijų. Be to, pasak jo, nieko nekalbama ir apie gydytojų rezidentų algas.

Daro prielaidą, kad žmogus, gaunantis pajamas Lietuvoje, nėra emigravęs

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, analitikas Gintautas Jakštas aiškino, kad paskelbus duomenis apie medicinos studijų absolventų karjeros dinamikas tikrai atsirado tokių, kuriems ši informacija pasirodė netikėta. Šią nuostabą, anot jo, matyt, būtų galima aiškinti taip, kad toks tyrimas, kai analizuojami sujungti Švietimo informacinių technologijų centro (ŠVIS) ir iš ŠVIS gaunami „Sodra“ duomenys, Lietuvoje yra atliekamas pirmą kartą, prieš tai, 2015 m., MOSTA atliko pilotinį metodologijos bandymą, kuris leido patobulinti metodiką ir atlikti kokybišką šių duomenų analizę.

„Duomenys iš ŠVIS suteikia informaciją apie asmenų išsilavinimą, jų studijų programas, kvalifikacijos ar laipsnio įgijimo metus bei kitą smulkesnę informaciją, susijusią su jų švietimo istorija. Iš ŠVIS gauti „Sodros“ duomenys suteikia informacijos apie šių asmenų draudžiamąsias pajamas (atlyginimą prieš mokesčius) bei įsidarbinimą. Analizuojama šiuos duomenis MOSTA gali stebėti, kaip darbo rinkoje sekasi įvairių aukštųjų mokyklų, studijų programų absolventams, baigusiems studijas 2014-2016 m.“, – aiškino analitikas G. Jakštas.

Tokia metodika, pasak jo, leidžia matyti, kad, pavyzdžiui, 2014 m. medicinos krypties rezidentūros studijas baigė 393 absolventai.

„Praėjus dvejiems metams nuo studijų baigimo apie 93 proc. šių asmenų turi darbdavį ir gauna iš jo pajamas, todėl tikėtina, kad šie asmenys neemigravo iš Lietuvos. Situacija su 2015 ir 2016 m. absolventais yra panaši. Prielaida, kad žmogus, gaunantis pajamas Lietuvoje, nėra emigravęs, šiame tyrime yra vienintelė, vis dėlto vienetinių atvejų, kai asmuo yra įdarbintas Lietuvoje, tačiau realiai čia negyvena, gali pasitaikyti“, – teigė G. Jakštas.

Lietuvoje, anot jo, nėra fiksuojama, kokia etato dalimi dirba darbuotojai, tai yra vienas šio tyrimo metodinių trūkumų: „Vis dėlto, atkreipdami dėmesį į medicinos studijų absolventų mėnesines pajamas bei vidutinį darboviečių skaičių, galime daryti prielaidą, kad jie dirba daugiau nei standartines 40 val. per savaitę. Praėjus dvejiems metams nuo studijų baigimo 2014 m. medicinos krypties rezidentūros absolventai vidutiniškai dirba 2,2 darboviečių, visos jų gaunamos mėnesio, su darbo santykiais susijusios, pajamos vidutiniškai yra 1856 Eur (prieš mokesčius), mediana 1744 Eur.“

Pajamų vidurkis atspindi situaciją

Anot analitiko, yra keli absolventai, kurie gauna gan dideles mėnesines pajamas, todėl mediana yra šiek tiek žemesnė už vidurkį. „Vis dėlto matome, kad vidurkis pakankamai gerai atspindi situaciją, nes išskyrus kelis netipinius atvejus, absolventų pajamos pasiskirsčiusios pakankamai tolygiai“, – sakė G. Jakštas.

MOSTA mano, kad atsižvelgiant į mokymosi trukmę ir tenkančią atsakomybę, tokios pajamos nėra didelės. Esą ypač didelio dėmesio reikalauja rezidentūroje studijuojančių ir dirbančių jaunuolių situacija.

„Baigus šešerius metus trukusias vientisąsias medicinos studijas ir tęsiant studijas bei dirbant rezidentūroje šių jaunuolių su darbo santykiais susijusios pajamos yra vos 500 Eur (prieš mokesčius) ir jie gauna kelis šimtus eurų siekiančią stipendiją“, – teigė ekspertas.

Šiandien esą galima pasidžiaugti, kad užmegzti ryšiai su jauniesiems medikams atstovaujančia organizacija, kurių nariai aktyviai domisi jaunųjų medikų situacija ir siekia gerinti jų padėtį. „Tikimės, kad šis bendradarbiavimas bus naudingas abiem pusėms. Mums tai leis tobulinti analizes, atsižvelgiant į medicinos studijų absolventų karjeros specifikas, o jaunųjų medikų atstovams padės gerinti medicinos studentų bei jaunųjų medikų padėtį savo pasiūlymus argumentuojant įrodymais“, –  vylėsi G. Jakštas.