Mokslininkė: Parkinsono tipo sindromą gali sukelti ir smūgiai į galvą

Galvą labai svarbu saugoti nuo smūgių, nes bet kokie sutrenkimai skatina uždegiminius procesus, galinčius sukelti neurodegeneracines ligas, tokias kaip Parkinsono tipo sindromas, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biochemikė dr. Urtė Neniškytė. „Pavyzdžiui, boksininkas Muhamedas Ali sirgo ne tikrąja Parkinsono liga, o Parkinsono tipo sindromu. Jo galva buvo tiek daug daužyta galva, tiek daug uždegimų sukurta, kad imuninės ląstelės galų gale iškarpė su judėjimu susijusias jungtis. Be to, sveikatai labai pavojingas ir amerikietiškasis futbolas“, – kalba mokslininkė.

Reklama

Imuninė smegenų sistema gali ir kenkti

Šį pavasarį „Mokslo moterims“ stipendija apdovanota biochemijos mokslų daktarė U. Neniškytė aiškinasi, kaip dirba smegenų imuninė sistema. Tiksliau, kaip mūsų smegenys pasirenka, kurias tinklo jungtis pašalinti, o kurias palikti. Jei mokslininkei pavyktų atsakyti į šį klausimą, tyrimo duomenys galėtų būti reikšmingi gydant autizmą ar šizofreniją.

Į neuromokslų sritį U. Neniškytė gilinosi Kembridžo universitete – ten ji tyrinėjo, kaip imuninė smegenų sistema dalyvauja neurodegeneraciniuose procesuose. Konkrečiai – kaip imuninės ląstelės prisideda prie smegenų nykimo sergant Alzhaimerio liga.

„Alzheimerio liga anksčiau dažnai buvo vadinama tik senatvine silpnaprotyste – jos metu smegenys nyksta, prarandami neuronai, todėl prastėja kognityvinė funkcija. Buvo žinoma, kad smegenys turi atskirą nuo viso kūno imuninę sistemą, bet iš pradžių manyta, kad ji dalyvauja tik sergant kažkokia liga. Tarkim, užsikrėtus kažkokiu virusu (pvz., erkiniu encefalitu), imuninė sistema turi atpažinti ligą ir pašalinti virusu užkrėstas ląsteles“, – kalba mokslininkė.

Ilgainiui, priduria ji, buvo pastebėta, kad imuninė sistema aktyvuojasi ir tuo atveju, kai sergama Alzhaimerio, Parkinsono liga, išsėtine skleroze ir kitomis ligomis: „Imuninė sistema į tai žiūri kaip į ligos būseną, todėl pradeda veikti kaip sergant. Bet, kadangi nei viruso, nei bakterijos ten nėra, imuninės ląstelės atakuoja nervines ląsteles ir, užuot lengvinusios ligą, iš tikrųjų ją tik sunkina. O mes iki šiol neturime vaistų, kad galėtume sustabdyti šį procesą.“

Per daug jungčių smegenims nereikia

Kaip pasakoja mokslininkė, mūsų smegenys gerai veikia ne dėl to, kad turi daug jungčių, o todėl, kad turi tas jungtis, kurių reikia. Šis procesas vyksta nuo vaikystės – maždaug iki šešerių metų nereikalingos ir neefektyvios jungtys šalinamos ir paliekamos tik svarbiausios.

„Jungčių, kurios susieja abu pusrutulius, lieka tik 30 proc. Vadinasi, dvi iš trijų jungčių pašalinamos, nes jų nereikia, kad mūsų smegenys veiktų efektyviai. Jeigu jungtys pašalinamos netinkamai, jeigu jų lieka per daug, manoma, kad tokiu atveju atsiranda autizmo spektro sutrikimų“, – aiškina U. Neniškytė.

Jos pastebėjimu, kaip imuninės ląstelės žino, kurios jungtys yra geros, o kurios blogos, labai įdomus klausimas, bet tyrinėti tai sudėtinga: „Mūsų tyrimai gana sėkmingi, gavome labai neblogų preliminarių rezultatų, o dabar juos tiksliname ir tikimės metų pabaigoje publikuoti. Bet savaime ta etiketė mums nieko neduoda. Taip, mokslininkams tai labai įdomu, bet tarsi niekur neveda. Vis dėlto, turėdami etiketę, galime mėgintuvėlyje išskirstyti tas jungtis, kurios buvo pašalintos, ir tas, kurios neturi etiketės, t. y. tas, kurios liks smegenyse. Tada galime jas lyginti.“

Kodėl šizofrenija prasideda paauglystėje

Kita liga, susijusi su sinapsių genėjimu, U. Neniškytės teigimu, yra šizofrenija. Ji išsivysto paauglystėje ir yra susijusi su kitu genėjimo etapu – t. y. nuo 12 iki 20 metų labai stipriai persitvarko mūsų kaktinės žievės tinklas. „Dėl to paaugliai ir yra tokie pamišę. Kitaip jie iš tikrųjų negali – įsivaizduokite, kad jūsų smegenys persitvarko iš pagrindų“, – pastebi mokslininkė.

Anot jos, yra stebima, kad šizofrenija sergančių individų smegenyse yra gerokai mažiau jungčių – tinklui persitvarkant, kartais pašalinama ir dvigubai daugiau jungčių negu turėtų būti pašalinta, o imuninė sistema su tuo irgi labai susijusi. Taigi, pabrėžia U. Neniškytė, išsiaiškinus, kodėl pašalinama per daug jungčių ir kokiu būdu jas galima apsaugoti, ligą būtų galima sustabdyti ankstyvojoje stadijoje.

Kas gerina smegenų veiklą

Pasak neuromokslininkės, smegenų veiklą gerina nespecifinis jų naudojimas, pavyzdžiui, užsienio kalbų mokymasis, galvosūkių sprendimas: „Pastebėta, kad žmonių, kurie sulaukę, tarkim, 40–50 metų, pradeda studijuoti naujas kalbas, kognityvinė funkcija iš tikrųjų išlieka geresnė. Tie, kurie mokėsi kalbų, sukūrė daug daugiau naujų jungčių savo smegenyse, kas yra gerai senėjant – tuo atveju, jei kažkurios jungtys ir nukerpamos sergant, vis dar yra kitų.“

Be to, pabrėžia U. Neniškytė, svarbu saugoti galvą nuo smūgių, nes bet kokie galvos sutrenkimai skatina uždegiminius procesus, galinčius sukelti neurodegeneracines ligas.

„Pavyzdžiui, boksininkas Muhamedas Ali sirgo ne tikrąja Parkinsono liga, kai dėl mutacijų ar kitų specifinių medžiagų pažeidžiami smegenų centrai, o Parkinsono tipo sindromu. Jo galva buvo tiek daug daužyta galva, tiek daug uždegimų sukurta, kad imuninės ląstelės galų gale iškarpė su judėjimu susijusias jungtis. Be to, sveikatai labai pavojingas ir amerikietiškasis futbolas – daugybė sportininkų suserga neurodegeneracinėmis ligomis. Taigi galvą reikia saugoti“, – kalba mokslininkė.