Minimos 88-osios V. K. Rentgeno mirties metinės

Šiemet, vasario 10 d., minime 88-ąsias Vilhelmo Kondrato Rentgeno mirties metines. Kas buvo šis žmogus ir kokią mokslo pažangą dovanojo žmonijai, sėkmingai taikančiai jo atradimą iki šių dienų, ko gero žino daugelis mūsų. 1895 m. lapkričio 8 d. V. K. Rentgenas, fizikos mokslų daktaras, laboratorijoje tirdamas katodinių spindulių savybes, atrado spindulius (angl. X-ray). Už šį atradimą 1901 m. V.K. Rentgenui suteikta Nobelio premija.

Rentgeno atrasti spinduliai (jonizuojančioji spinduliuotė), ištyrus jų poveikį ir įvertinus jų naudą bei keliamus pavojus ir žalą žmogaus sveikatai, buvo pradėti plačiai taikyti ir iki šiol naudojami ne tik medicinoje ligoms ir sveikatos sutrikdymams diagnozuoti bei gydyti, bet ir pramonėje, moksle. Prie rentgeno spindulių panaudojimo medicinoje taip pat prisidėjo 2 Nobelio premijų laureatė Marija Kiuri, kuri įkūrė mobilią rentgeno stotį ir stacionarių rentgeno kabinetų bei apmokė su prietaisais dirbti technikus.

Šiomis dienomis jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimas leidžia taikyti pažangias technologijas ir duoda didelę ekonominę naudą. Rentgeno aparatai (rentgeno spinduliuotės generatoriai) dėl jų naudingų savybių taip pat plačiai naudojami pramonėje: įvairių gamybos procesų metu galimiems objektų defektams nustatyti, technologiniams procesams valdyti ir kontroliuoti – matuokliai, leidžiantys matuoti ir reguliuoti tokias gaminių savybes kaip storis, tankis, cheminė sudėtis ir kt. Oro uostuose ir pašto skyriuose kroviniams, keleivių bagažui, įvairioms siuntoms patikrinti naudojami bagažo saugumo kontrolės prietaisai, kai rentgeno spinduliais peršviečiami tikrinami daiktai ir galima aptikti įvairias tikrinamuose daiktuose esančias pavojingas medžiagas ar draudžiamus daiktus. Valstybės sienos perėjimo punktuose naudojama mobili įranga, kuri leidžia peršviesti stambiagabaritinius konteinerius ir sunkvežimius.

Medicinoje galima išskirti šias pagrindines rentgeno spinduliuotės panaudojimo sritis: rentgeno diagnostiką (ligų diagnozavimas) ir intervencinę radiologiją (kai atliekamoms procedūroms stebėti naudojami rentgeno aparatai) ir spindulinę terapiją (dažniausiai taikoma vėžiniams susirgimams gydyti). Tačiau be teikiamos naudos jonizuojančioji spinduliuotė gali sukelti nepageidaujamus ir žalingus reiškinius, todėl labai svarbu užtikrinti patikimą apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Visos taikomos radiacinės saugos priemonės skirtos tam, kad žmonės ir aplinka būtų visiškai apsaugoti, bet kokia veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais visuomenei ir aplinkai teiktų didesnę naudą nei žalą, o visuomenės apšvita būtų kiek galima mažesnė, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius veiksnius.

Medicininė apšvita gaunama atliekant medicinines procedūras, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, ir sudaro apie 20 proc. visos gyventojų gaunamos apšvitos Lietuvoje. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms vis daugiau tyrimų ir gydymo procedūrų atliekama panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, todėl kai kuriose šalyse medicininė apšvita jau sudaro pusę visos žmogaus gaunamos apšvitos. Todėl ši apšvita turi būti pagrįsta kiekvienu individualiu atveju.

Pagrįstumas yra vienas iš pagrindinių radiacinės saugos principų, teigiantis, kad taikant jonizuojančiąją spinduliuotę gaunama nauda turi būti didesnė už patiriamą žalą. Todėl rentgeno diagnostinės procedūros metu gyventojo gaunama apšvita yra pateisinama, nes procedūra duoda didesnę naudą nei žalą – procedūra leidžia diagnozuoti ligas, sužeidimus taip gelbstint žmogaus gyvybę ir sveikatą. Ne mažiau svarbus radiacinės saugos principas – radiacinės saugos optimizavimas, kuris įgalina nuolat stebėti pacientų gaunamą apšvitą bei teikti rekomendacijas taikomų procedūrų gerinimui bei pacientų apšvitos mažinimui.

Lietuvoje atlikta ir yra atliekama daug pacientų apšvitos tyrimų, kurių pagrindu Radiacinės saugos centras parengė ir šalyje įteisino rekomenduojamus medicininių diagnostinių procedūrų metu gaunamios apšvitos lygius pacientams. Pacientų apšvita priklauso tiek nuo naudojamos aparatūros techninių parametrų, tiek nuo medicinos personalo atliekamų veiksmų. Kokybė užtikrinama medicinos personalui tinkamai naudojant įrangą bei atliekant numatytą procedūrą. Šios ir kitos priemonės skirtos tam, kad būtų užtikrinta gyventojų radiacinė sauga.

Taigi, beveik prieš 116 metų V. K. Rentgeno atrasti spinduliai ne tik atvėrė naujas galimybes medicinoje diagnozuojant ir gydant ligas, o pramonėje ir moksle tiriant medžiagas, jų tankį, storį ir pan., bet kartu iškėlė daug naujų radiacinės saugos klausimų, kurie sprendžiami kasdien ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos, Radiacinės saugos centro specialistų, bet ir gydytojų, technikų, operatorių ir kt., bei ieškoma optimaliausio varianto panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę žmogaus naudai. Jonizuojančioji spinduliuotė gali sukelti nepageidaujamus ir žalingus reiškinius, todėl labai svarbu užtikrinti patikimą apsaugą nuo žalingo jos poveikio. Visos taikomos radiacinės saugos priemonės skirtos tam, kad žmonės ir aplinka būtų visiškai apsaugoti, bet kokia veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais visuomenei ir aplinkai teiktų didesnę naudą nei žalą, o visuomenės apšvita būtų kiek galima mažesnė, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius veiksnius.

Europos radiologijos draugija, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį, vasario 10-ąją skelbia Europos radiologijos diena, pažymint X-spindulių atradėjo V.K. Rentgeno mirties metines. Dauguma nacionalinių radiologijos draugijų palaiko šią iniciatyvą. Jų tarpe yra ir Lietuvos radiologų asociacija (LRA), kuri siekia informuoti apie labai aktualią jonizuojančios apšvitos temą. Europos radiologijos dienai paminėti yra sukurtas trumpas filmas (žiūrėkite čia).

Radiacinės saugos centro informacija