Mikroinsultas: amerikiečiai - už kelis tomografinius tyrimus iš karto, lietuviai - už mažesnę spinduliuotę

 Neseniai Niū Orleane pasibaigusioje Amerikos insulto konferencijoje pristatytas pranešimas, kuris gali pakeisti dabartinį tranzitorine išemine smegenų ataka (dažnai vadinama mikroinsultu) sergančių pacientų ištyrimą. Jų išvada tokia: visiems pacientams, į ligoninę atvykusiems su tranzitorine išemine ataka ar mikroinsultu, turi būti atliekama ne tik kompiuterinė galvos smegenų tomografija, bet ir miego arterijų kompiuterinė angiografija, kad kuo anksčiau būtų galima nustatyti, ar miego arterijos nėra susiaurėjusios.

 Vienu metu – keli tyrimai

 Kanados mokslininkų grupė (S.B. Coutts) iš Foothills ligoninės Kalgaryje (Alberta) ištyrė 491 pacientą, kurie į ligoninę atvyko su tranzitorine išemine ataka ar mikroinsultu. Nemažai jų daliai per vieną dieną išsivystė pakartotinos išeminės atakos arba insultai.

 Pagal dabartines Amerikos insulto asociacijos rekomendacijas, smegenų arterijų magnetinis rezonanso tyrimas laikomas auksiniu diagnostiniu standartu ir turi būti atliktas per 24 valandas nuo tranzitorinės smegenų atakos arba insulto pradžios. Tačiau S.B. Couts tyrimas parodė, kad kompiuterinė tomografija vidutiniškai atliekama per 5,5 valandos nuo simptomų pradžios, o magnetinio rezonanso tyrimas – tik per 17,5 valandos.

 Autoriai teigia, kad didelė dalis pakartotinių insultų išsivysto per 48 valandas, todėl labai svarbu kuo anksčiau identifikuoti pacientus, kuriems tai gresia.

 Kompiuterinės tomografijos aparatai daug plačiau prieinami pacientams nei magnetinio rezonanso, todėl ankstenis ir greitesnis ištyrimas kompiuterinės tomografijos aparatu galėtų atnešti daugiau naudos nei šiek tiek tikslesnis, tačiau vėliau atliekamas tyrimas magnetiniu rezonansu. Galų gale, teigia tyrimo autoriai, šių tyrimų rezultatų skirtumai yra minimalūs.

 Autoriai taip pat teigia, kad būtina kuo anksčiau identifikuoti pacientus, kuriems kyla didelė rizika tranzitorinei išeminei atakai arba mikroinsultui išsivystyti iki didelio insulto. Jie teigia, kad iki šiol naudojami klinikiniai kriterijai (kalbos ar galūnių judesių sutrikimai) nėra patikimi, todėl jie rekomenduoja visiems pacientams, kuriems daroma galvos smegenų tomografija, tuo pačiu tyrimu atlikti ir galvos bei kaklo arterijų kompiuterinę angiografiją. Tai nėra sunku, nes tuomet kompiuterinės tomografijos tyrimas pailgėja tik 5 minutėmis.

 Galvos ir kaklo arterijų kompiuterinė tomografija gali padėti identifikuoti didelės rizikos pacientus.

 Lietuviai atsargesni

 Tačiau „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantas neurologas Viktoras Rimas Geraskinas tvirtina, jog tranzitorinės išeminės atakos atveju kompiuterinė tomografija nereikalinga. „Ji atliekama tik tuo atveju, kai įtariamas insultas – diagnozei patvirtinti. O švaistytis šiuo tyrimu jokiu būdu negalima, nes jo metu smegenys gauna labai didelį krūvį. Tyrimas yra radiologinis, pagrįstas spinduliniu plitimu per audinius, kurie paskui atsimuša į fotografinę plokštę ir suformuoja vaizdą, - kalbėjo gydytojas. – O dabar „truputį kas“, ir pacientai bėga tirtis kompiuteriu, galvoja, kad tai labai nekaltas tyrimas. Tačiau viena tomografija prilygsta 500 rentgeno nuotraukų. Tačiau ir gąsdinti žmonių nereikia, nes po galvos smegenų traumų, lūžus kaulams, išsiliejus kraujui smegenyse, esant galvos augliams būtinas būtent šis tyrimas“.

 Miego arterijų tomografinė angiografija, V. R. Geraskino teigimu, irgi reikalinga tik priklausomai nuo simptomų. „O Amerika turi savo pažiūras. Kiekviena šalis turi savus ligų nustatymo algoritmus. Europoje tikrai nėra tokio algoritmo atlikti abu minimus tyrimus, bet lietuviai apskritai labai žiūri, kad tik nebūtų per daug tos spinduliuotės. O užsieniečiai, kad ir anglai, tokių tyrimų daro labai daug ir nesijaudina. Teko pačiam savo akimis matyti, kaip tam pačiam žmogui buvo atlikti ir galvos, ir vidaus organų, ir klubo srities kompiuteriniai tyrimai. Anglai į tai žvelgia labai ramiai – reikia nustatyti diagnozę. Nepavyko nuotrauka – dar sykį daro. O mūsiškiai padaro kaklo tyrimą ir jau sako, kad gal juosmens – nebereikia“.

 Klaipėdoje, pasak neurologo, dažniau atliekami kompiuterinės tomografijos tyrimai nei magnetinio rezonanso, mat pastarieji – labai brangūs.

 Šaltinis

 Coutts SB, et al "CT/CT angiography and MRI findings predict recurrent stroke after transient ischemic attack and minor stroke : Results of the prospective CATCH study" Stroke 2012; 43; DOI: 10.1161/STROKEAHA.111.637421.