Mielės mūsų mažųjų organizme(1)

Ankstyvojoje embriono vystymosi stadijoje iš kamieninių ląstelių pradeda formuotis imuninė sistema: gaminamos specialiosios ląstelės, baltymai, audiniai ir organai, kovojantys su patogenais. Pasyvų imunitetą vaisiui suteikia ir mamos imuninės sistemos antikūnai, perėję per placentą.

Reklama

Toks perduotas imunitetas apsaugo  nuo kai kurių ligų praėjus dar keliems mėnesiams po gimimo. Kūdikiui gimus, organizmas veikiamas naujų aplinkos bakterijų ir svetimkūnių, tad po šešių dienų pradeda gamintis individualūs antikūnai. Jei vaikutis žindomas, jis antikūnų bei gerųjų bakterijų gauna su mamos pienu. Toks imunitetas išsilaiko dar apie šešis – aštuonis mėnesius. Su pienu gautos gerosios, arba probiotinės, bakterijos tvirtinasi ant žarnyno sienelių, sudaro kolonijas, tampa pirmuoju atsaku parazitams, virusams, ligas sukeliantiems mikrobams. Jau per pirmuosius gyvenimo metus nuo kai kurių ligų susiformuoja toks pat stiprus imunitetas, kaip ir suaugusiojo. Tačiau su daugeliu blogųjų bakterijų organizmas dar nėra išmokęs kovoti, o visiškam imuninės sistemos išsivystymui prireikia kelerių metų.

Iki kol praeis tie keleri metai ir apsauginės funkcijos pradės veikti visu pajėgumu, vaikai dažniau nei suaugusieji serga, yra imlūs aplinkoje (darželyje, mokykloje) esantiems patogenams. Sergant rimtesnėmis infekcijomis, pavyzdžiui, kvėpavimo takų, gali prireikti ir antibiotikų. Palyginti silpnas, neatsparus imunitetas bei antibiotikų vartojimas skatina mielinių bakterijų Candida dauginimąsi.

Pusiau pavojingoji Candida

Candida genties bakterijos yra mieliagrybiai. Juos galima priskirti prie pusiau gerųjų bakterijų, natūraliai gyvenančių žmogaus organizme ir palaikančių žarnyno bei kitų organų mikrofloros pusiausvyrą. Tačiau susidarius nepalankioms organizmo sąlygoms (ligos, nusilpęs imunitetas), Candida pradeda vešėti ir sukelia įvairius negalavimus.

Dažniausia mielines infekcijas sukelia Candida albicans bakterijų rūšis. Taip pat Candida glabrata, Candida parapsilosis, Candida tropicalis, Candida krusei, Candida lusitaniae ir Candida stellatoidea. Suaugusiam žmogui retais atvejais mieliagrybių infekcijos gali pažeisti įvairias organų sistemas: akis, plaučius, inkstus, širdį, centrinę nervų sistemą, lytinius organus. Vaikų organizmas šioms bakterijoms yra jautresnis. Pagrindinės mieliagrybių sukeltos vaikiškos ligos yra pienligė (burnos kandidozė) ir vystyklų dermatitas. Verta išskirti ir pilvo dieglius.

Baltos apnašos burnytėje

Pienligė yra dažna naujagimių ir mažų vaikų sveikatos problema. Pagrindiniai simptomai – balti lopinėliai ant burnos gleivinės, dantenų, liežuvio srityje. Vaikas tampa neramus, mažai valgo. Kitaip nei pienas ar kūdikių maistelis, baltos plokštelės lengvai nenusivalo, o bandant jas pašalinti galimas kraujavimas ar skausmingų burnos opelių atsiradimas.

Candida mielių yra visur aplink, tad nesvarbu, kaip kruoščiai plausite ar sterilizuosite buteliukus, įrankius, žindukus, kramtukus ar žaislus. Visgi švaros, higienos laikytis privalu. Ypač jei infekcija pasikartoja ne kartą ir ne du. Pienligė daro gleivinę lengvai pažeidžiamą, sukuria palankias sąlygas kitoms infekcijoms. Negydoma pienligė išplinta visoje burnos ertmėje. Gydymui dažniausiai naudojami įvairūs vietinio poveikio preparatai (pastos, tepalai, kremai), turintys antibakterinių komponentų.

Ši liga pasireiškia maždaug 2-5 proc. sveikų naujagimių, dažniausiai - pirmaisiais gyvenimo metais. Pagrindiniai rizikos faktoriai yra mažas naujagimio svoris, antibiotikų kursas, vaikų vartojami steroidiniai inhaliuojamieji vaistai nuo astmos, enterokolitas, kitos infekcijos.

Kai kuriems vaikams, ypač jei jie pastaruoju metu nevartojo antibiotikų ar inhaliuojamų steroidų nuo astmos, pienligė gali būti diabeto ar imuninės sistemos defekto požymis.

Pienlige sergantį kūdikį maitinančios mamos taip pat turėtų būti atsargios. Mielinė infekcija gali pereiti ant krūtų, spenelių, todėl jaučiamas skausmas žindant. Reiktų naudoti antspenius, specialius kremus arba kreiptis į gydytoją, kad paskirtų tinkamą gydymą.

Sauskelnių era

Net inovatyviausios, natūraliausios, didžiausio sugeriamumo sauskelnės nesugeria 100 proc. drėgmės nuo kūdikio odos. Be to, kūdikio šlapimui susimaišius su bakterijomis iš išmatų, išsiskiria odą dirginantis amoniakas. Sauskelnėmis pridengtas odos plotas yra drėgnas ir šiltas – toks, kokį mėgsta įvairios bakterijos, tarp jų ir Candida. Ypač jei oda jau buvo pažeista, įtrūkusi. Esant sauskelnių dermatitui, oda atrodo sudirgusi, rausva, įkaitusi ir paburkusi, kai palieti. Gali pasirodyti tik keli nežymūs raudoni spuogai arba, priešingai, susidaryti dideli, išplitę raudonų guzelių plotai. Oda pažeidžiama sėdmenų, šlaunų, lytinių organų srityse.

Sauskelnių dermatitas dažniau pasireiškia viduriuojantiems, jautrią odą turintiems vaikams ar vaikams, kuriems sauskelnės keičiamos rečiau.

Gydoma simptomiškai – šalinant drėgmę nuo odos, dažnai keičiant sauskelnes, naudojant specialius išorinius tepalus nuo iššutimo su cinku, medetkų, ramunėlių ar kitų augalų ekstraktais. Taip oda bus raminama, slopinamos uždegiminės reakcijos.

Pilvuko diegliai

Pilvo dieglius išduoda ilgalaikis šiaip sveiko kūdikio verkimas. Dažniausiai diegliai kamuoja jaunesnius nei trijų mėnesių kūdikius, rečiau – vyresnius. Jei verksmai trunka ilgiau nei tris valandas per dieną, mažiausiai tris kartus per savaitę, ne trumpiau kaip tris savaites, dažniau -  antroje dienos pusėje, greičiausiai tai tikrai pilvo diegliai. Atrodo, kad kūdikiui labai skauda, parausta veidas, į viršų gali būti keliamos rankos. Mažylis atsisako valgyti arba tęsia verksmus iškart po maitinimo. Nemalonus pilvo raižymas būdingas 15-30 proc.  kūdikių. Ne per seniausiai nustatyta, kad dieglius sukelia ne tik praryjamas oras, laktozės netoleravimas, alergija maisto produktams ar netaisyklinga maitinančios mamos mityba, bet ir padidėjęs įvairių bakterių, tarp jų ir Candida, kiekis virškinamajame trakte. Bakterijos gali sukelti uždegimines reakcijas, skausmą.

Esant diegliams, galima duoti žolelių arbatų  (ramunėlių, pankolių), lašiukų nuo pilvo pūtimo. Kai kurie šaltiniai teigia, kad padeda ir švelnus masažas.

Retais atvejais vaikams Candida sukelia dilgėlinę, egzemą, viduriavimą, ausų ar lytinių organų (ypač aktualu mergaitėms) infekcijas.

Kuo padėti gali tėvai

Svarbu skirti dėmesio tinkamai vaiko mitybai. Mamoms su naujagimiais patariama maitinti krūtimi apie metus, jei tik tai įmanoma. Juk iš mamos pieno patekę antikūnai stiprins kūdikio imunitetą, apsaugos nuo infekcinių ligų. Žinoma, ir pačiai mamai reikia rūpintis savo mityba (kad į pieną nepatektų žalingų medžiagų). Verta paminėti, kad specialūs pieno mišinukai kūdikiams atstos mamos pieną tik iš dalies. Tokiais mišinukais maitinami vaikai dažniau kenčia nuo lėtinių ligų, jų imunitetas formuojasi lėčiau.

Tėvams, auginantiems vyresnius vaikus, būtina kontroliuoti jų suvalgomą cukraus ir angliavandenių kiekį. Makaronai, grūdiniai produktai taip pat turėtų būti valgomi saikingai, nes jų angliavandeniai virškinimo sistemoje greitai virsta cukrumi. O cukrus – mielių maisto šaltinis. Saikingai reikia vartoti ir pieną, jo produktus, nes jie rūgština organizmą, skatina įvairių bakterijų dauginimąsi. Beje, vyresni vaikai, sergant mieline infekcija, gali nuolat prašyti saldumynų, skųstis galvos skausmu, užsikimšusia nosimi. Vaikas gali būti hiperaktyvus, jam būna sunku susikaupti. Arba, priešingai, - vaikas bus nuolat pavargęs, prislėgtas.

Tam, kad išvengtumėte sauskelnių dermatito,  sauskelnes reikia keisti kaip įmanoma dažniau, nuvalyti odą prieš pakeičiant kitomis sauskelnėmis, patepti specialiu kremu nuo iššutimo (jo sudėtyje būna cinko, medetkų, ramunėlių, įvairių kitų augalinių ekstraktų, kurie ramina odą, skatina gijimą). Nenaudokite talko, nes jo dulkės gali patekti į kūdikio kvėpavimo takus. Jei visgi nusprendėte rinktis talką, ieškokite pagaminto iš kukurūzų miltų. Pakuotę purtykite tolėliau nuo mažylio, nedidelį kiekį paskirstykite ant savo rankų ir švelniai padenkite odą. Nesuveržkite sauskelnių per daug.

Jei vaikui prireikė antibiotikų, naudokite specialius vaikams skirtus probiotikus (miltukų ar kramtomų tablečių pavidalo).

Nuo dieglių apsisaugoti sunku. Svarbu stengtis kūdikį auginti ramioje, harmoningoje aplinkoje ir patiems kartais pailsėti - palikti mažylį artimiesiems, šeimos nariams. Kūdikis jaučia savo svarbiausių žmonių nuotaikas, būseną, todėl kai tėvai patenkinti, dažnai ir mažylis ramesnis.

Audrė Bartaševičiūtė

Šaltiniai:

1. https://emedicine.medscape.com/article/962300-overview#a0104

2. https://pediatrics.about.com/od/childhoodinfections/a/thrush.htm

3. Systemic Fungal Infection in Children; Ookuyama Nobuhiko (Ome Municipal General Hospital); Japanese Journal of Pediatric Surgery.