Raminamieji bei migdomieji vaistai nėra tik nekaltos tabletės

Išgyvenate stiprų stresą? Kamuoja nepaaiškinamas nerimas? Sunku užmigti? Jaučiate, kad dėl tokios būsenos, liaudiškai tariant, tuoj nuneš stogą? Be jokios abejonės šioje ir panašiose situacijose padėti gali tik gydytojo specialisto konsultacija, o neretai savijautą pagerina ir benzodiazepinų grupės vaistai. Paprasčiau kalbant, raminamieji ar migdomieji. Tačiau ar žinote, kad šie vaistai nėra nekaltos tabletės? Netinkamas jų vartojimas gali sukelti priklausomybę.

Reklama

Negailestinga statistika

Kovo trečiąją savaitę tradiciškai minima Apsinuodijimų prevencijos savaitė. Šiemet didžiausias dėmesys skiriamas benzodiazepinų grupės vaistams, mat tai vieni dažniausiai išrašomų vaistinių preparatų pasaulyje. Statistika rodo, kad Lietuvoje benzodiazepinų suvartojama 2-3 kartus daugiau negu kitose Šiaurės Europos regiono šalyse (Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje). Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kas ketverius metus vykdo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą. 2016 m. tyrimo duomenimis, raminamuosius ir migdomuosius vaistus bent kartą gyvenime vartojo 20,2 proc. 15-64 metų amžiaus gyventojų. Tarp bent kartą vartojusių benzodiazepinus, moterys šiuos vaistus vartojo dažniau nei vyrai – atitinkamai 27,0 ir 13,0 proc. Vidutinis amžius, kai raminamieji ir migdomieji vaistai pavartoti pirmą kartą – 36 metai.

Verta atkreipti dėmesį į tai, jog būdami vienais populiariausių vaistų pasaulyje, benzodiazepinai kur kas dažniau tampa ir apsinuodijimo vaistais priežastimi. 2017 m. Lietuvoje nuo narkotinių ir psichotropinių vaistinių preparatų mirė 110 žmonių. Beveik kas antro mirusiojo audiniuose rasta raminamųjų ar migdomųjų vaistų pėdsakų. 2018 metais registruoti 272 apsinuodijimo raminamaisiais ir migdomaisiais vaistais atvejai, kai pacientams prireikė stacionaraus gydymo. Iš jų 97 atvejai buvo asmenys iki 18 metų.

Gali sukelti rimtų sveikatos padarinių

Kaip teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė, benzodiazepinų grupės vaistus būtina vartoti labai atsakingai, mat netinkamas jų vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos padarinių.

„Šiais vaistais dažniausiai gydomi trumpalaikiai miego, nerimo ir kiti psichikos ar nervų sistemos sutrikimai. Benzodiazepinų poveikis centrinei nervų sistemai tiesiogiai priklauso nuo dozės ir gali kisti nuo raminamojo, slopinančio nerimą, gerinančio miegą iki sąmonės sutrikimo bei kvėpavimo centro slopinimo. O pastarosios būklės jau kelia pavojų gyvybei“, - tvirtina L. Gruzdytė.

Anot jos, raminamuosius ar migdomuosius vaistus derėtų vartoti ne ilgiau nei 2-4 savaites. Vartojant ilgesnį laiką (4-6 savaites), gali vystytis tolerancija (vartotos dozės nebepakanka norimam efektui pasiekti), o kartu ir fizinė bei psichologinė priklausomybė.

„Netinkamas, neatsakingas benzodiazepinų vartojimas gali sukelti nepaprastai daug nepageidaujamų šalutinių reiškinių: žmogus gali jaustis mieguistas, jam gali sulėtėti mąstymas, pablogėti atmintis, sumažėti budrumas, atsirasti kalbos, dėmesio sutrikimų. Raminamieji bei migdomieji vaistai gali slopinti reakciją, padidinti nuovargį, sąlygoti koordinacijos sutrikimus, išprovokuoti galvos skausmą, svaigimą, alpulį, būti žemo kraujospūdžio priežastimi“, - vardija Apsinuodijimų informacijos biuro atstovė.

Ji taip pat priduria, jog šių vaistų jokiu būdu negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes tuomet vaistų poveikis stiprėja ir yra neprognozuojamas. Verta pabrėžti ir tai, jog organizmas įgavęs toleranciją šiems vaistams, labiau toleruoja ir alkoholį bei atvirkščiai.

L. Gruzdytė pažymi, jog benzodiazepinų grupės vaistai vartojami pagal gydytojo paskyrimą yra saugūs ir gali būti skiriami gydant trumpalaikius nerimo ar nemigos sutrikimus. Kai kurioms būklėms gydyti benzodiazepinai gali būti skiriami ir ilgą laiką, tačiau reikėtų žinoti, jog kaip ir kiekvienas vaistas, jie turi nepageidaujamų poveikių, vienas iš kurių – priklausomybės benzodiazepinams vystymasis.