Medikams – apie pasiruošimą dalyvauti kare

Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso konferencijų salėje įvyko medikų susitikimas su Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės štabo viršininku majoru Linu Idzeliu. Kiekvieną, kuriam aktualios šių dienų naujienos ir įvykiai Ukrainoje, sudomino paskaita „Jei karas rytoj: pamąstymai ir įžvalgos“ apie civilių gyventojų bei medikų pasiruošimą ir galimą dalyvavimą kare.

Reklama

Turime gintis

Beveik valandą trukusios paskaitos metu buvo kalbama ir apie tai, jog, prireikus, kiekvienas turi rasti savyje pilietiškumo ir stoti ginti Tėvynės. Taip pat kalbėta apie instrukcijas civiliams, karinio konflikto etapus, aprangą, kovos taktiką, slaptaviečių įsirengimą.

Pradėjęs nuo to, kaip Lietuvos kariuomenėje matomi ir vertinami įvykiai Ukrainoje, majoras apžvelgė netolimoje praeityje lietuvių išgyventas suirutes, kaip jų metu elgėsi civiliai gyventojai, kariai.

„Ar Tėvynės ginimas yra visų pareiga?“, - klausė majoras ir pasakojo apie tai, kaip už laisvę kovojo lietuviai įvairių suiručių metu. Dažniausiai – studentai, inteligentai, gydytojai, istorijos mokytojų paraginti moksleiviai, ėję ištisomis klasėmis, bei visi tie, kam būtų gėda neiti ginti Tėvynės.

Pradėdamas pasakojimą apie rusų kariuomenės puolimų taktiką, majoras parodė standartinį Rusų armijos kario švarką su „kolorado“ juostele – kad žmonės žinotų, kaip atrodo užpuolikai, įsibrovę į Vilnių 1991-aisiais, kariavę Gruzijoje bei šiuo metu puolantys Ukrainą.

„Pirmiausia imami valdžios rūmai, paskui spauda, spaustuvės, televizijos bokštas“, - apie užpuolikų strategiją aiškino karys.

„Lenkiu galvą prieš Vilniaus universiteto ligoninės medikus, kurie labai sutelktai gelbėjo sužeistuosius“, - prisiminė L. Idzelis lietuvių pasipriešinimą rusų tankams. Karys sako, jog pergalę šventėme tik todėl, kad niekas nedavė komandos pulti, antraip per pusantros dienos Lietuva būtų okupuota.

Kariūnas pasako ir apie tai, kaip renkami kovotojai taikos metu ir ruošiami ginti Tėvynę. Tam dirba Šaulių sąjunga ir kitos organizacijos.

„Pilietiškumo visuomenėje nėra daug: vieni pasislėps ir lauks, kol viskas praeis, kiti dums į draugišką šalį, treti liks ir kolaboruos – išduos tėvynę. O kiti padės kovotojams – įrenginės apsaugą, parūpins medikamentų, maisto, vandens. Jei neini kovoti – duok pinigų, rūbų, maisto, arbatos. Bet jei nieko nedarai – pasislėpk ir niekur nekišk nosies, nes ir neturi moralinės teisės niekuo domėtis“, - sakė majoras ir patikino, jog prireikus, jei norime nugalėti – gintis turime visi.

Medikai šaukiami į armiją

Majoras papasakojo ir apie žiaurius metodus, kuriuos naudoja kariaujanti Rusija: kaip palaužiama kovotojų dvasia, kaip kariai įbauginami.

Civiliams ištikus nelaimei Lietuvos kariuomenės majoras pataria pirmiausia išsaugoti šaltą protą. „Nereikia galvoti, kad prasidėję karo veiksmai – pasaulio pabaiga. Civiliams reikia laikytis toliau nuo karių. Pasirūpinti negendančiomis maisto atsargomis. Prasidėjus karui – per pusę valandos nebėra viešosios tvarkos, kiekvienas ima galvoti apie save, savo šeimą, prasideda suirutė“, - sakė L. Idzelis ir paaiškino, kaip elgtis nesiruošiantiems kariauti civiliams.

Paskaitoje kalbėta ir apie žiniasklaidos klastotes, propagandą, visada vykusią ir dabar vykstančią karo metu, kai galimos kibernetinės atakos, politiniai spaudimai, siekiama suklaidinti, papirkti valdžią, įbauginti.

Medicinos personalui elgseną karo metu diktuoja mobilizacijos įstatymas. Paskelbus mobilizaciją, visi, turintys gydytojo ir gydytojo padėjėjo specialybę, nuo 19 iki 60 metų šaukiami į armiją. „Kare yra „auksinė valanda“. Tai reiškia, jog sužeistasis turi per valandą sulaukti medikų pagalbos. Jei nesulaukia profesionalios medikų pagalbos, dažniausiai miršta“, - teigė karys.