Medicinos punktų ateitis - miglota
Kaimuose mažėja gyventojų ir tai gali tapti mirties nuosprendžiu medicinos punktams, teigia sveikatos politikai. Statistika skelbia, jog šių punktų šalyje kasmet mažėja. Teigiama, jog ateityje kaimo medicinos punktų darbuotojus, kurie liaudyje iki šiol vadinami felčeriais, pakeis mobiliosios medikų brigados.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, pernai Lietuvoje buvo 601 medicinos punktas. Medicinos punktų sparčiai mažėja - 2000-aisiais šalyje jų buvo 993. Net keturiose rajonų savivaldybėse neliko nė vieno punkto. Dar prieš penkerius metus SAM nupirko 30 lengvųjų automobilių mobilioms paslaugoms teikti vietoj uždaromų medicinos punktų. Teigiama, jog tokia pertvarka, pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybėje pasiteisino, mat mobili tarnyba atvažiuoja tiesiai pas pacientą į namus ir, tarkime, jam jau nereikia iš tolimesnio kaimo ateiti į medicinos punktą susileisti vaistų.
Naudos nesitiki
Tuo tarpu kalbintos punktų slaugytojos, nenorėjusios skelbti pavardžių, netiki, kad kaimo žmonės iš tokios pertvarkos išloštų.
„Gal kam nuo to ir būtų geriau, tik ne kaimo žmogui. Dabar gi kada panorėjusi kokia nors močiutė gali pas „daktarytę“ ateiti, sveikata pasiguosti, kraujospūdį pasimatuoti, vaistų nusipirkti... Juk kiekvieną savo aptarnaujamos teritorijos žmogų pažįstame, žinome, kam kokie negalavimai, kada vaistai baigiasi ir panašiai. Bendraujame tarsi šeimoje - kai neateina į punktą laiku susileisti vaistų, skambiname, ieškome...Ir socialinį darbą mes atliekame, pavyzdžiui, pastebime šeimose negerus dalykus, informuojame seniūniją ar vaikų teisių apsaugos inspektores. O ką tos mobilios brigados? Atliks viską valdiškai, pernelyg nesigilindamos į žmonių problemas. Ar jie turės laiko su žmonėmis kalbėtis?“,- svarstė medikės. Jų nuomone, panaikinus medicinos punktus, medicinos paslaugos dar labiau nutols nuo kaimo žmonių. Juk mieste pas gydytojus specialistus visur eilės.
Naikinti nežada
Klaipėdos rajone veikia net 16 medicinos punktų. Pasak rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Laimos Kaveckienės, seniau jų buvo nemažai uždaryta, tačiau jau keliolika metų visi 16 punktų sėkmingai dirba.
„Punktų uždaryti artimiausiu metu tikrai neplanuojame, nes jie reikalingi žmonėms. Kol kas įstaigos punktus ir jų darbuotojus finansiškai išlaiko. Didžioji dalis punktų - 11 - priklauso Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrui“, - sakė L. Kaveckienė. Anot jos, galima būtų nupirkti mašiną slaugytojai ir uždaryti punktą, tačiau būtina prieš tai labai gerai įvertinti situaciją - pacientų srautus, paslaugų prieinamumą.
Tačiau neišvengiamai mažėjant prie sveikatos priežiūros įstaigų prisiregistravusių gyventojų, punktams gali kilti grėsmė būti uždarytiems.
Sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis, 2011 metais prie įstaigų buvo prisiregistravę 76 proc. rajono gyventojų, 2012 m. - jau 74 proc.
„Žmonės nori medicinos punktų, jais naudojasi. Medicinos punktai išliko net visai arti miesto, pavyzdžiui, Jakuose. Į juos atvažiuoja konsultuoti šeimos gydytojai, tad gyventojams labai patogu - nebereikia važiuoti į miestą. Ypač tai aktualu vyresniems žmonėms. Slaugytojai nuvyksta pas pacientus ir į namus. Savivaldybė skiria lėšų punktų remontui, transporto išlaidoms. Patys gyventojai turėtų būti suinteresuoti išlaikyti medicinos punktus, ypač arčiau uostamiesčio esančiose seniūnijose. Tačiau dažnai būna taip, jog gyvendami kaime pas šeimos gydytoją registruojasi mieste“, - sakė L. Kaveckienė.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, medicinos punktai rajonuose gauna finansavimą iš Valstybinės ligonių kasos pagal aptarnaujamos teritorijos pacientų skaičių.
Jolanta Beniušytė,
Susiję straipsniai
