Medicinos istorijoje – naujas egzaminas ir kvalifikacija

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Jonušienė Amsterdame išlaikė pirmą kartą medicinos istorijoje surengtą Europos seksualinės medicinos komiteto mokslinės draugijos nario kvalifikacijos egzaminą. Ši dr. G. Jonušienei suteikta kvalifikacija nurodo, jog gydytoja išmoko standartizuotą seksualinės medicinos programą ir jos pacientų, turinčių  lytinės funkcijos sutrikimų, konsultacijos bei gydymas atitinka Europos Sąjungos šios medicinos srities keliamus reikalavimus.

Reklama

Papasakokite apie programą plačiau.

Pirmą kartą ši programa startavo Oksforde 2007 m. Ji skirta visų specialybių gydytojams, kurių praktikinė ar mokslinė veikla yra seksualinė medicina. Tai dviejų  savaičių įvadiniai seksualinės medicinos kvalifikaciniai kursai, vėliau besitęsiantys kaip tęstinės studijos, renkant tam tikrą kreditų skaičių seksualinės medicinos specialisto kvalifikacijai gauti. Daugiaprofilinis jungtinis seksualinės medicinos komitetas, įkurtas ir kontroliuojamas Europos medicinos specialistų sąjungos, sudarė seksualinės medicinos paruošiamąją programą bei pirmą kartą istorijoje – šios srities kvalifikacinio egzamino galimybę. Komiteto pagrindinis tikslas – garantuoti aukščiausių standartų seksualinės medicinos srities sveikatos apsaugos paslaugas ES šalyse. Komitetas sudarė seksualinės medicinos programą, siekdamas gerinti specialistų teorines ir praktines žinias, kartu sertifikuojant programų kokybę, nustatant seksualinės medicinos standartus. Seksualinės medicinos programą sudarė įvairių sričių, tokių kaip psichiatrija, endokrinologija, ginekologija, urologija, terapija ir kt., ekspertai, dirbantys lytinės sveikatos srityje.

Šis kvalifikacijos egzaminas gali būti laikomas išklausius specialią paruošiamąją seksualinės medicinos programą įvairių specialybių gydytojams, kurie jau turi seksualinės medicinos srities patirties arba jų mokslinė veikla susijusi su šia sritimi. Pageidautinos tarptautinių draugijų rekomendacijos. Egzamino metu buvo pateikta 100 klausimų, susijusių su individo lytine diferenciacija ir vystymusi, psichologija, anatomija, fiziologija, hormonų profiliais, lytiniu identitetu ir orientacija, lytinėmis priklausomybėmis bei iškrypimais, lytinės funkcijos sutrikimais sergant somatinėmis ligomis, esant jatrogenijoms, lytiškai plintančioms ligoms, su vyrų ir moterų lytinių disfunkcijų diagnostika bei gydymu. Buvo klausimų ir istoriniais bei etiniais seksualinės medicinos aspektais. Pirmą seksualinės medicinos kvalifikacinį egzaminą laikė 232 įvairių sričių specialistai iš 55 šalių ir 6 kontinentų. Sėkmingai išlaikė 85 proc. Iš Lietuvos dalyvavo ir taip pat sėkmingai išlaikė egzaminą urologijos srityje dirbantis dr. R. Adomaitis.

Papasakokite plačiau apie pačią seksualinę mediciną. Kokias sritis ji apima?

Seksualinė medicina – tai daugiadisciplininė medicinos sritis, apimanti lytinės funkcijos fiziologiją ir patofiziologiją, psichologiją ir psichopatologiją, individo raidą, seksualinį identitetą ir elgesį, lytinius skirtumus individualiame ir/ar poros bei sociokultūriniame kontekste. Seksualinė medicina siekia užtikrinti individo lytinės sveikatos atkūrimą, tikintis fizinės, psichinės ir socialinės gerovės, susijusios su lytine funkcija ir bendra gyvenimo kokybe.

Kokias galimybes suteikia įgyta kvalifikacija?

Ji suteikia galimybę konsultuoti pacientus, turinčius lytinės funkcijos sutrikimą, pagal tam tikrus standartus, taip pat parinkti standartizuotą problemos korekciją

Dėl lytinės funkcijos sutrikimų gali konsultuoti įvairių sričių gydytojai: psichiatrai, urologai, ginekologai, endokrinologai, šeimos gydytojai, kurie turi tam tikrų žinių šioje srityje. Dar ir šiandien pasaulyje nėra bendros diagnozavimo, konsultavimo sistemos dėl lytinės funkcijos sutrikimų. Įvairios šalys turi ir kuria savo sistemas organizuojant pagalbą šioje sveikatos srityje. Pasaulyje vyrauja dvi šios srities koncepcijos: t.y. seksologinė, kuri formuoja platesnį požiūrį į individo lytinę funkciją, bei seksualinės medicinos, kuri atspindi labiau medikalizuotą požiūrį. Tarptautinė seksualinės medicinos draugija, įvertinus didėjantį specialistų susidomėjimą ir poreikį gilinti šios srities žinias, sukūrė mokymosi programą, kurią išmokus, išlaikius egzaminą galima tvirtai jaustis dirbant šioje srityje.

Iki šiol konsultavote pacientus tik kaip gydytoja psichiatrė.  Kas dažniausiai rūpi lietuviams pacientams?

Kreipiasi skirtingo amžiaus ir lyčių pacientai dėl įvairių problemų – pradedant nuo nesusipratimų  porose – kuomet partneriai neranda bendro problemos sprendimo dėl lytinės funkcijos – iki individualių problemų, kurios pasireiškia potraukio ir orgazmo sutrikimais, erekcijos sutrikimais, greita ejakuliacija, skausmu santykių metu. Žmonės kreipiasi ir dėl savo lytinės orientacijos ar identifikacijos.

Dėl kokių problemų kreipiasi vyrai, dėl kokių – moterys? Ar skirtingai vyrai ir moterys supranta seksualines problemas?

Jeigu jau žmogus ateina pas specialistą dėl savo lytinės funkcijos sutrikimų, tai jis yra atviras ir pasiruošęs spręsti šią problemą. Tačiau moterys rekomendacijas vykdo kruopščiau  ir nuosekliau nei vyrai.

Vyrai labiau tiki medikamentinio gydymo stebuklais ir mažiau vertina psichoterapinius ir seksoterapinius gydymo momentus ar bandymus spręsti problemą poros terapijos metu.

Terminas „seksualinė medicina”“ žmonių pasąmonėje užkoduoja, kad tai labai asmeniška, individualu, apie ką nedrąsu kalbėti. Ar iš tiesų? Ko mes vis dar nedrįstame paklausti gydytojo?

Tie, kurie ryžtasi kalbėti apie savo lytinę funkciją, kalba drąsiai, nebesivaržydami. Kad kalbėtų šia tema, pirmiausiai žmogus turi suvokti, jog jo lytinė funkcija yra jo sveikatos dalis, svarbi bendrai savijautai, gyvenimo kokybei, pakitimai šioje srityje gali ne tik nulemti poros ateitį, bet ir būti kitos rimtos ligos požymis. Suvokus savo seksualumą kaip normalų reiškinį, darosi nebesunku peržengti šią drovumo ribą. Dėl atsiradusių lytinių problemų norėčiau paskatinti pacientus kreiptis į bet kurį gydytoją, kuriuo pasitikite, tai gali būti ir sveikatą prižiūrintys šeimos gydytojai. Žinoma, yra žmonėms ir nepatogių klausimų, tokių kaip lytinė orientacija, priklausomybės, fantazijos, kurie sudėtingi dėl visuomenėje egzistuojančios nuomonės ar komplikuoto pagalbos teikimo, tačiau mums, gydytojams, kiekvienas žmogus ir jo problemos yra vienodai svarbios bei kiekvienam individualiai stengiamės suteikti pagalbą.

Agnė Garkauskienė