Prieš mėnesį VUL Santariškių klinikose pradėjo veikti Neurochirurgijos skyrius. Dabar neurochirurgai ne tik išgelbėja žmogui gyvybę, bet, prisijungus kitiems specialistams, pavyksta išsaugoti ir gyvenimo kokybę. Planuojama, jog per metus šiame skyriuje bus išoperuota apie 900 sunkias galvos ir smegenų būkles turinčių pacientų. Čia dirbantiems gydytojams kol kas sunkiausia susidoroti ne su milžiniškais augliais, o su „popierizmu“, kuris neretai užtrunka ilgiau nei kai kurios operacijos.
Daugiaprofilinės ligoninės privalumai
Nenormalus kraujagyslės išsiplėtimas, vadinamas aneurizma, Lietuvoje per metus nustatomas ir diagnozuojamas 250-280 pacientų. Galvos navikų mūsų šalyje išoperuojama 250-300. Per metus 20-30 vaikų diagnozuojami ir operuojami galvos navikai, pusė operacijų atliekama Santariškių Vaikų chirurgijos klinikoje.
Per mėnesį Santariškių klinikų Neurochirurgijos skyriuje jau išoperuota 40 pacientų. Pasak skyriaus vadovo Roberto Kvaščevičiaus, visos operacijos buvo sėkmingos, nepareikalauta nei vienos gyvybės. „Smegenų auglys dar prieš keletą metų buvo baisesnė už vėžį diagnozė. Deja, bet ši nuostata visuomenėje vis dar gaji. Dabar mes galime padėti, kartu su kitų sričių specialistais pasistengti sugrąžinti žmogui buvusią gyvenimo kokybę. Kiekvienas atvejis, aišku, skirtingas, tačiau šiuolaikinės technologijos, galimybė dirbti daugiaprofilinėje ligoninėje suteikia mums daug galimybių. Tuo pačiu - daugiau šansų sėkmingai operacijai. Šio skyriaus prioritetu pasirinkome sudėtingus atvejus – galvos ir stuburo navikų, kraujagyslių patologijos (insultai, aneurizmos) chirurginį gydymą“, - kalbėjo VUL Santariškių klinikų Neurochirurgijos skyriaus vadovas R. Kvaščevičius.
Pasak mediko, neurochirurgai mėgsta šlietis prie vadinamųjų daugiaprofilinių gydymo įstaigų. „Tai, kad šalia, už 200 metrų, yra Patologijos centras, leidžia mums operacijos metu išpjauto audinio gabalėlį vadinamuoju „oro paštu“ (per požeminę vamzdžių sistemą) nusiųsti į tą centrą ir 10 sekundžių laikotarpyje gauti atsakymą apie išpjautą darinį“, - sakė R. Kvaščevičius.
Šiuo metu dvejose moderniose Neurochirurgijos skyriaus operacinėse dirba 7 gydytojų ir 2 asistentų, 10 slaugytojų ir 5 slaugytojų padėjėjų komanda. Skyriaus vadovo teigimu, dirbant abiems operacinėms per metus galima būtų atlikti apie 800-900 operacijų. „Kai kurių galvos navikų operacijoms reikia ruoštis ne kelias valandas, o kelias dienas, paskui išbūni operacinėje 12-20 valandų, tai po to jau porą dienų nesinori imtis tokios pačios operacijos. Tačiau paprastesnes operacijas, kad ir periferinių kraujagyslių patologijų korekcijų, per dieną galima atlikti iki dešimties. Taip kad prognozuoti būsimo darbo apimtis galima labai apytiksliai“, - teigė Neurochirurgijos skyriaus vadovas R. Kvaščevičius.
Nebijo iššūkių
VUL Santariškių klinikų generalinį direktorių pavaduojantis plėtros direktorius Justinas Ivaška buvo naujojo ligoninės korpuso atidarymo iniciatorius. Jis įsitikinęs, kad kiekviena medicinos sritis plečia savo aktyvumo ir poveikio zonas dėka to, kad skirtingų sričių medikai dirba kartu. „Visi žinome, kad po onkologinio krūties naviko šalinimo moteriai gali būti atkuriami buvę audiniai, ji išsaugo savo gyvenimo kokybę. Taip ir neurochirurgijoje kartais tenka kovojant su naviku pašalinti ausį, nosį ar akį. Kitų sričių medikai sukuria protezus, atlieka rekonstrukcines operacijas. Toks kompleksinis skirtingų sričių specialistų darbas yra stiprioji mūsų ligoninės pusė, be to, jis leidžia mums nuolat žengti žingsnį į priekį“, - sakė J. Ivaška. Šiuo metu Santariškių klinikos teikia pagalbą pusantro milijono gyventojų.
Neurochirurgas R. Kvaščevičius sako, jog Neurochirurgijos skyriaus operacinės yra jų pasididžiavimas. Jis vardija jose esančią įrangą, kurios pavadinimus sunku atsiminti, tačiau lengva pajusti pagarbą, suvokus, kokias galimybes jie turi. „Turime laminarines lubas, jos leidžia apsisaugoti nuo operacinių infekcijų, lubose esantys filtrai sumažina jų skaičių, oras cirkuliuoja greitai ir pasikeičia per kelias sekundes“, - sakė medikas.
Santariškių klinikų Neurochirurgijos skyrius turi aiškią viziją – jie nori dirbti su vadinamais sunkiais atvejais. Vilniuje Greitosios pagalbos ligoninė koncentruotai teikia pagalbą įvykus neurotraumoms. Vadinamos lengvesnės operacijos, pavyzdžiui, disko išvaržų gydymas ar slankstelių panirimas, pasak R. Kvaščevičiaus, gan rutininė operacija, nekelianti medikui iššūkių. „Nors mes galvojame imtis disko išvaržų minimaliai invazyvių operacijų. Tokias operacijas artimiausiu metu tikrai atliksime, nes turėsime reikiamą operacinę įrangą“, - patikino medikas.
Nors naujojo Neurochirurgijos skyriaus medikai nebijo iššūkių, tačiau bejėgiškai lenkia galvas prieš sveikatos sistemos biurokratinį aparatą, kurio įkaitais, deja, jiems tenka būti. „Kartais pati operacija, pavyzdžiui, periferinių kraujagyslių operacija, vadinamasis riešo kanalo sindromas, užtrunka tris kartus trumpiau, nei turime skirti laiko paciento išrašymo iš ligoninės dokumentams sutvarkyti. Popierizmas užmuša, jeigu jį pavyktų pašalinti, būtų puiku. Tačiau artimiausiu metu to pasiekti, matyt, nepavyks“, - svarstė neurochirurgas R. Kvaščevičius.
Subtiliausia neurochirurgija – vaikų
Šių metų pradžioje VUL Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje buvo atlikta unikali neurochirurginė operacija šešerių metukų mergaitei, po kurios mergaitę nustojo varginti epilepsijos priepuoliai.
Vaikų neurologams į pagalbą atėję gydytojai neurochirurgai mergaitei Vaikų ligoninėje atliko vieną iš retesnių neurochirurginių operacijų, po kurios mergaitė, padedama reabilitacijos specialistų, sveiksta, vaikų neurologai jau džiaugiasi geresniais encefalografinio tyrimo rezultatais, priepuoliai liovėsi, vaiko emocijos tapo stabilesnės, gerėja raida.
Vaikų ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro Neurochirurgijos poskyrio gydytojas neurochirurgas Ramūnas Raugalas sako, jog per 16 metų jie gydė 5000 vaikų. 2012 m. buvo atliktos 77 neurochirurginės operacijos, 2013 m. – jau 106. Pernai buvo konsultuoti 478 vaikai.
„Tik mūsų klinikoje atliekamos tokios unikalios operacijos, kai yra įgimti kaukolės defektai, atliekame ir audinių aplink stuburą bei stuburo navikų šalinimo operacijas“, - sakė R. Raugalas.
Medikas prisiminė vos kelių dienų pacientą; rodydamas savo pacientų nuotraukas „prieš operaciją ir po“, jis šypsosi, nes gali padėti ir sugrąžinti viltį.
Vaikų ligoninės neurochirurgas tik apgailestavo, jog artimiausiu metu, rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, jiems teks daugiau dirbti. „Po atostogų vaikai grįžtą į miestą ir čia dažniau susižaloja, o rugsėjo mėnesį mokykloje būna daug „santykių aiškinimųsi“,- karčiai šypteli neurochirurgas.
Ateities technologijos
Naujose Santariškių Neurochirurgijos klinikos operacinėse jau dabar yra taikomos nedidelės nanotechnologijų naujovės. Ateityje nanotechnologijų sritis, pasak klinikos vadovo Roberto Kvaščevičiaus, atneš dar daugiau naujovių, padėsiančių išgelbėti šimtų žmonių gyvybes.
„Mes turime deimantinius peilius, kurie skirti labai tiksliam struktūrų atskyrimui, kai reikia perpjauti du sluoksnius audinių ir paskui juos sujungti. Šis peilis apdorojamas nanotechnologija, visas peilis yra 1-2 milimetrų, o ašmenys, kurios pjauna – ten jau milimetrų dalys“, - sakė neurochirurgas R. Kvaščevičius.
Nanotechnologija dabar imta vadinti viską, ką inžinerijos priemonėmis padaroma nanometrų (vienos milijardosios metro dalies) lygyje. Kaip knygoje „Optimisto kelionė į ateitį“ rašo Mark Stevenson, su nanotechnologija siejama tiek vilčių todėl, kad manoma, jog jei inžinerijos metodais galėtume atomų tikslumu pagaminti daiktus, tada būtų įmanoma sukurti ypatingų savybių medžiagų ir gaminių. „Nanotechnologija medžiagai yra lyg telefono būdelė Supermenui: ji gali sukelti pokyčius, išlaisvinančius nepaprastas galias“, - rašoma knygoje.
Pasak neurochirurgo R. Kvaščevičiaus, jis nesitiki artimiausiu metu savo vadovaujamame skyriuje išvysti mažų nanorobotų, galinčių nukeliauti ir „parodyti“ žmogaus smegenis iš vidaus ar 3D spausdintuvų, tačiau jis tiki, kad šiuolaikinės technologijos pasieks Lietuvą. „Mes nuolat turime tobulėti ir stažuotis, nes neurochirurgijoje nuolat atsiranda naujovių, turi būti imlus. Tikiu, kad jų atsiras ir mūsų ligoninėje, ir tikiu, kad jos padės išgelbėti dar daugiau žmonių gyvybių“, - sakė VUL Santariškių klinikų Neurochirigijos skyriaus vadovas Robertas Kvaščevičius.