Mamografija: pranašumai ir trūkumai(3)

Kasmet Lietuvoje apie  1300 moterų išgirsta  žadą atimančią diagnozę – krūties vėžys. Nuo 2005 metų taikomos atrankinės mamografinio tyrimo programos, kurios numato  50 – 69 metų moteris vieną kartą per dvejus metus ištirti nemokamai. Ši patikra leidžia kasmet patikrinti  daugiau nei 50 tūkstančių moterų. Vienai iš 200 moterų nustatomas krūties vėžys, dažnai ikiklinikinės stadijos.

Jei ne atrankinė patikra – liga būtų nustatoma gerokai vėliau. 2005 – 2009 m. Lietuvoje buvo atlikti daugiau nei 200 tūkst. mamografijos tyrimų, iš jų – apie 18 tūkst. atvejų buvo nustatytos ikivėžinės būklės, apie 500 atvejų – piktybiniai navikai.

Mamografija (lot. glandulia mama – „pieno liauka“, grafo – „rašyti“) - tai svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas. Jis atliekamas mamografu, naudojant rentgeno spindulius. Mamografijos metodu  aptinkami įvairūs krūtų pakitimai – cistos, fibrocistinės ligos, jų įvairios formos, įvairūs navikai, krūties vėžys, ypač nečiuopiamios vėžio formos ir labai mažų matmenų augliai, kuriuos būtų įmanoma apčiuopti tik praėjus 1- 2 metams. Šiuo tyrimu daugiau kaip 70 procentų visų krūties vėžio atvejų aptinkami tarp vyresnių kaip 40 metų moterų.

Reguliari moters sveikatos stebėsena, taikant mamografiją, mirštamumą nuo krūties vėžio gali sumažinti apie 35 proc.

Vadinamąją bazinę mamografiją pirmą kartą rekomenduojama atlikti sulaukus 35 metų, o nuo 40 metų tikrintis kas 1,5–2 metus. Tačiau esant krūties vėžio atvejų giminėje (sirgo mama, sesuo, teta) tirtis pradėti reikėtų anksčiau, be to, rekomenduotina mamografiją atlikti prieš skiriant pakaitinę hormonų terapiją.

Mamografinis tyrimas atliekamas pirmą savaitę po menstruacijų, 7 - 15 dienomis. Procedūros metu krūtis suspaudžiama tarp dviejų plastikinių plokščių ir naudojant nedidelę rentgeno spindulių dozę sukuriama krūties rentgeno nuotrauka. Prieš tyrimą negalima naudoti dezodorantų, nes jie duoda papildomus šešėlius. Šis instrumentinis tyrimas suteikia daugiau informacijos apie auglio dydį, vietą ir turinį bei parodo kai kurias detales, kurių gydytojas negali apčiuopti rankomis ar pastebėti atlikdamas išorinę krūtų patikrą.

Kai kurios moterys po tyrimo gali justi nedidelį maudimą ar skausmą, bet jis greitai praeina. Nereikėtų baimintis ir rentgeno spindulių – jų kiekis, reikalingas krūties rentgenogramai atlikti, yra visai mažas.

Atsižvelgiant į mamografinio tyrimo rezultatus, gali būti paskirti ir papildomas  diagnostinis tyrimas, pvz., ultragarsas  ar onkochirurgo konsultacija.

Tyrimo pranašumai

-  Mamografinis tyrimas yra jautrus ir juo nustatoma iki 85 - 90 proc. krūties vėžio atvejų.

-  Gali aptikti mikrokalcinatus (kalcio sankaupos, būdingiausias mamografinis simptomas), mažesnius nei 0,5 mm.

- Gali aptikti auglį dvejais metais anksčiau, nei jis bus apčiuopiamas.

- Saugus, efektyvus ir neinvazinis krūtų tyrimo būdas.

- Apšvitinimas rentgeno spinduliais menkas ir todėl mažai kenksmingas, palyginti su tyrimo pranašumais.

Tyrimo trūkumai

- Ne taip efektyviai aptinkami augliai moterims iki 30 metų, nes jų krūtų audinys yra tankesnis.

- Procedūros metu krūtis suspaudžiama, todėl moteris gali patirti nemalonių pojūčių.

- Netinka moterims su silikono  implantais.

- Neigiamas atsakymas dėl vėžio ne visada reiškia, kad moters organizme nėra atipinių ląstelių, todėl būtina reguliariai krūtis tikrintis lyginant rentgenogramas.

Virginija Žukauskienė, gydytoja radiologė