Maisto papildų reklama – ne viskas, kas efektyvu, yra teisinga ir teisėta

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba reguliariai skelbia informaciją apie klaidinančią maisto papildų reklamą, agresyviai peršančią vartotojams vienokius ar kitokius maisto papildus. Specialistai pastebi, kad net ir baudos už Reklamos įstatymo pažeidimus nesustabdo maisto papildų platintojų, skleidžiančių klaidinančią ir nekorektišką reklamą apie gydomąjį ar profilaktinį maisto papildų poveikį sveikatai.

,,Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba siekia, kad vartotojams būtų suteikiama visapusiška ir teisinga informacija apie visus maisto produktus. Kelerių metų tendencija rodo, kad dažniausiai Reklamos įstatymas pažeidžiamas reklamuojant maisto papildus, kuomet jiems priskiriamos gydomosios ar nuo ligų saugančios savybės. Tokie pažeidimai sudaro apie 50 % visų mūsų specialistų užfiksuojamų reklamos pažeidimų. Maisto papildai negali būti įvardinami kaip vaistai, jie skirti ne gydyti, o tik papildyti įprastą maisto racioną. Jų ženklinimo etiketėse negali būti nurodyta ar užsiminta apie maisto papildų gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes”, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.

Pasak skyriaus vedėjos, maisto papildų reklama suintensyvėja žiemą, kuomet padažnėja įvairių susirgimų, kai daugelis žmonių pradeda rūpintis imuniteto stiprinimu. Pasinaudodami tuo, prekiautojai ar platintojai organizuoja įvairias akcijas, kurių metu pristato savo reklamuojamus produktus,  priskirdami jiems vaistinių preparatų poveikį. Vartotojams peršama nuomonė, kad maisto papildai gali atstatyti ar sustiprinti tam tikras organizmo funkcijas.

,,Norisi žmonėms priminti, jog neverta tikėti teiginiais, kad maistas gali atkurti, koreguoti  žmogaus fiziologines funkcijas, profilaktiškai stiprinti organizmą, gali padėti išvengti ligų. Brangiai kainuojantys (100-200 Lt) maisto papildai dažniausiai reklamuojami kaip panacėja, sauganti nuo visų pavojingų ligų (širdies ir kraujagyslių, vėžio ir pan.) Vartotojams prieš perkant tokius papildus reikėtų pasidomėti, kodėl jais neprekiaujama vaistinėse ir kitose specializuotose parduotuvėse. Patartina įsigyjant produktą atkreipti dėmesį, kokiai kategorijai jis priskiriamas, nors vaistinėse maisto papildai nuo vaistinių preparatų yra aiškiai atskirti”, – sakė A. Išarienė.

Pavyzdžiui, UAB „Entafarma“ reklamavo maisto papildą „AngioCell plus“, vartodama teiginius: „Jis panaudotas, gydant įvairias vėžio formas, daugiausiai – solidinius navikus, įskaitant: prostatos, krūties, plaučių, inkstų vėžį, limfomas, astrocitomą, daugybinę mielomą“. Kitą maisto papildą „Immunace“ ši bendrovė  reklamavo kaip stiprinantį imunitetą, teigdama: „Bijote gripo? Tyrimais įrodyta, kad „Immunace“ net infekuotiems ŽIV prailgina išgyvenamumą“.

UAB „Lifeplan products“ reklamavo ,,Manuka” medų: „Jis padeda apsisaugoti nuo ligų, nuo peršalimo...“, „Medus, surinktas iš šių medžių, pasižymi antibakterinėmis, stipriomis antivirusinėmis savybėmis“, „Juo galima gydyti įvairias dermatologines ligas – tinka prie žvynelinės, įbrėžimų, sumušimų, įdrėskimų ir prie seborėjos“. Ši bendrovė klaidino vartotojus, norinčius apsisaugoti nuo peršalimo ar odos ligų, priskirdama savo reklamuojamam produktui nerealias, išskirtines savybes.

UAB „Sirowa Vilnius“ reklamavo „Sambucus“ produktus teigdama: „Juodųjų šeivamedžių uogų ekstraktas

mažina peršalimo bei gripo simptomus ir trumpina jų trukmę“, „Šimtmečiais šeivamedžių uogos buvo naudojamos peršalimo, gripo, karščiavimo ligoms gydyti, taip pat nudegimams, įpjovimams ir daugiau nei 70 kitų negalavimų – nuo dantų skausmo iki maro – profilaktikai bei gydymui“. Ši įmonė reklamoje aiškina apie papildų sudedamąsias dalis, bet ne apie patį produktą, tačiau vartotojai vis tiek tikėsis poveikio, minimo teiginiuose.

UAB „Kvapų namai“ reklamavo maisto papildus „La vie en rose. Rožių žiedų ir erškėtuogių kapsulės“ ir „ La vie en rose. Rožių lašai“, tikindama, jog jie „Stipriai veikia nervų sistemą – pakelia nuotaiką, atpalaiduoja atleidžia spazmus, normalizuoja sutrikusį širdies ritmą, koreguoja virškinimą ir medžiagų apykaitą, reguliuoja odos ir gleivių mikroflorą, skaistina odą, saugo ją nuo UV spindulių, spuogų ir priešlaikinio senėjimo reiškinių“.

UAB „Oriola Vilnius“ papildų „Gefilus LGG“ reklamoje vartojo teiginius: „Didina natūralų virškinamojo trakto atsparumą infekcijas sukeliantiems virusams ir bakterijoms“, „...patvirtinta kaip efektyvi probiotinė bakterija gydant antibiotikų sukeltą viduriavimą, virusinės kilmės viduriavimus bei jų profilaktikai“.

UAB „West-pharma-East“ reklamavo vitaminus „Oiledixin Niam–Niam“ , reklamoje teigdama: „Vitaminas C svarbus medžiagų apykaitai, stiprina organizmo atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą“, „Vitaminas E stiprina imunitetą, mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“.

Už visus šiuos pažeidimus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įmonėms surašė Reklamos įstatymo pažeidimų protokolus, kuriuos perdavė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl ekonominių sankcijų skyrimo.

,,Maisto papildų reklamos tendencijos neramina, ypač turint omenyje, kad dažnai įstatymo nuostatos pažeidžiamos tendencingai, o ne dėl informacijos trūkumo ar nežinojimo. Norėtųsi priminti, kad neteisėta ar klaidinanti reklama ne tik užtraukia administracinę atsakomybę, bet ir teršia įmonės gerą vardą, mažina vartotojų pasitikėjimą ir produktu, ir jo pardavėju. Todėl teisinga reklama apie maisto papildus turėtų būti ne tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rūpestis, bet visų pirma – pačių verslininkų siekis. Žinoma, yra ir atsakingų, savo reputacija ir klientu besirūpinančių įmonių, kurios dažnai konsultuojasi su mūsų specialistais, kad maisto papildo reklama būtų teisiškai pagrįsta ir tiksli”, – pabrėžė Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė. Jos teigimu, siekiant užtikrinti, kad maisto papildų ženklinimas ir reklama atitiktų keliamus reikalavimus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai glaudžiai bendradarbiauja su Maisto papildų gamintojų asociacija. Organizuojami seminarai ir konferencijos verslininkams, kuriose kalbama apie maisto produktų ženklinimo ir reklamos teisinius reikalavimus, dalinamasi aktualia praktine informacija ir aptariami numatomi pakeitimai.

Pasak A. Išarienės, ateinantys 2013-ieji paskelbti sveikatingumo metais, o tai dar labiau įpareigoja netoleruoti vartotojų klaidinimo, skelbiant informaciją apie maisto papildų gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes. Net jei reklama efektyvi ir gražiai pateikta, tai toli gražu nereiškia, kad joje pateikiama informacija yra teisinga ir teisėta.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba