Magnetinio rezonanso tomografijos grėsmės – toksiški metalai smegenyse

Magnetinio rezonanso tomografija – puikus technologijų ir medicinos sintezės pavyzdys. Naudojant šį metodą, gaunamas aiškus vidaus organų, audinių, kaulų ir kitų kūno struktūrų vaizdas, nuotraukos. Šis metodas naudojamas ligų diagnostikoje, taip pat pastaruoju metu metodas itin išpopuliarėjo ir moksliniuose tyrimuose. Jų metu magnetinio rezonanso aparatu žiūrima į tam tikrus organus, struktūras (pavyzdžiui, smegenis, pokyčius jose), organizmą veikiant tam tikrais faktoriais.

Reklama

Tam, kad metodas duotų aiškiai apčiuopiamą rezultatą – pageidaujamos struktūros nuotrauką, tam tikrais atvejais vartojami intravenininiai vaistai, kurie atlieka kontrastinio agento funkciją. Taip vidinės struktūros, organai matomi geriau. Tačiau neseniai atliktas tyrimas nustatė, kad kai kurie iš vaistų, agentų, pereina per smegenų barjerą ir smegenyse palieka toksiškų metalų liekanas.

Konkrečiau kalbama apie kontrastinius agentus, kuriamus iš gadolinio. Ši medžiaga naudojama daugiau nei 25 metus. Diagnostika magnetiniu rezonansu su gadoliniu atlikta daugiau nei 100 mln. pacientų. Iki šiol gadolinio turintys agentai buvo laikomi išskirtinai saugūs, mat tik 0,03 proc. pacientų pasireikšdavo vieni ar kiti šalutiniai poveikiai, susiję su šiuo vaistu.

Deja, gadolinis yra daug toksiškesnis, nei manyta iki šiol. Daugelį metų  mokslininkai tikėjo, kad pacientų organizmas gadolinį išskiria iš organizmo gana greitai po magnetinio rezonanso tyrimo. O tas kiekis, kuris lieka organizme, greičiausiai jokios įtakos žmogaus organizmui neturi.

Tik 2006 metais atliktas pirmasis tyrimas, kuris privertė atkreipti dėmesį į gadolinį. Nustatyta galima sąsaja tarp šio preparato ir nefrogeninės sisteminės fibrozės – mirtino sindromo, jei paciento inkstai nors kiek pažeisti ar nesklandžiai atlieka funkciją.

Po šio tyrimo amerikiečių Maisto ir vaistų administracija pradėjo griežčiau kontroliuoti informaciją, pateikiamą vaisto pakuotėje. Gali būti, kad kontrolę reikės sustiprinti dar labiau, mat 2013 metais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog gadolinio turintys preparatai yra gana toksiški ir taip lengvai iš organizmo nepasišalina. Priešingai, lieka jame dar ilgai po magnetinio rezonanso tyrimo ir kaupiasi smegenyse. Tai buvo išsiaiškinta Pitsburgo universitete, JAV.

Mokslininkai teigia, kad net esant normaliai inkstų veiklai, gadolinis taip lengvai iš organizmo nepasišalina ir kaupiasi smegenyse bei kauluose. Nors yra pačių įvairiausių gadolinio preparatų, ištirti tik keli. Tačiau per anksti džiūgauti nevertėtų, nes labai tikėtina, kad visi šios grupės preparatai pasižymi toksiškumu ir toksiškų medžiagų kumuliacija žmogaus organizme.

Šaltinis:

Kanal E, Tweedle MF. Residual or Retained Gadolinium: Practical Implications for Radiologists and Our Patients. Radiology. 2015.