Psichologė: daugiau pozityvių žinių lemtų geresnę visuomenės sveikatą

Dėl blogų naujienų gausos daugėja streso hormonų, žmonės jaučiasi nesaugūs, orientuojasi ne į problemų sprendimus, o kaltų paieškas. Taip LRT RADIJUI sako psichologė, lektorė Irma Čekauskienė. Anot jos, jei žiniasklaidoje padaugėtų pozityvių žinių, žmonės žinotų, kad neapsinuodys neigiama informacija, pagerėtų net jų sveikata.

Reklama

– Kokią idėją Lietuvai siūlote?

– Mano idėja – žiniasklaidoje padidinti pozityvių žinių kiekį. Tai galėtų būti laida, skirta tik pozityvioms žinioms, portalas arba laikraštis, ar bent vienas puslapis laikraštyje. Tokias žinias pavadinčiau saugiomis žiniomis, nes, norėdamas pasižiūrėti laidą ar paskaityti, žmogus galėtų jaustis saugiai ir žinoti, kad neapsinuodys neigiama informacija.

Norėčiau, kad žiniose būtų rodoma daugiau įkvepiančių istorijų. Tai skatintų pozityvumą ir parodytų, kad Lietuvoje gyventi gera, verta čia likti, kurti verslą ir pan.

– Ko pasiektume, jei jūsų idėja būtų įgyvendinta?

– Esu psichologė, tad man tenka konsultuoti ir vesti įvairius mokymus. Pastebėjau, kad žmonėms labai trūksta pozityvumo. Vienas populiariausių mano seminarų – pozityvaus mąstymo lavinimas. Domėjausi įvairiais tyrimais ir jie parodė, kad jei žmogus gauna daug neigiamos informacijos, gali sustiprėti depresija, jis gali priimti neprotingus sprendimus.

Dėl blogų naujienų daugėja streso hormonų. Žmonės, išgirdę blogų naujienų, jaučiasi nesaugūs ir bijo leisti pinigus, todėl sumažėja vartojimas. Manau, kad jei būtų daugiau pozityvių žinių, sumažėtų nesaugumo, labiau orientuotumėmės ne į problemas ar kaltų paieškas, o į sprendimus. Atsirastų įkvėpimo, iniciatyvų, netgi pagerėtų sveikata.

– Ar žmogus turi poreikį gauti pozityvias, ar negatyvias žinias?

– Manau, kad žmonėms svarbesnės teigiamos naujienos. Kuo didesne empatija žmogus pasižymi, tuo sunkiau jam toleruoti neigiamas žinias. Kodėl žmonės vis tiek žiūri neigiamas žinias? Visgi baimė yra stipresnė emocija ir labiau motyvuoja nei laimės jausmas.

Todėl, susidūrę su neigiama informacija, atkreipiame į ją dėmesį, nes veikia savisauga. Tačiau vis tiek žmonės linkę į pozityvias žinias. Dabar populiarėja psichologinis metodas – informacinis apsivalymas. Jo metu žmonės kokiai savaitei atsijungia nuo žinių arba renkasi tik pozityvias.

– Ar šis metodas susijęs su negatyvumo kiekiu?

– Veikia ir tai. Vyrauja itin dideli informacijos srautai, neigiamos žinios laimi santykiu 1:17. Tai beprotiškai didelis krūvis smegenims ir nervų sistemai.

– Ar manote, kad realu įgyvendinti jūsų idėją?

– Be abejo. Trukdyti gali nebent įsitikinimai. Tačiau jei žiniasklaidos atstovai galvos, kad lengviau parduoti neigiamas žinias, toli nenueisime. Tyrimai taip pat rodo, kad žiniasklaida daro įtaką poreikiui. Todėl jei bus dalijamasi teigiamomis žiniomis, žmonės prie to pripras ir patys norės dar daugiau pozityvių žinių. Taigi manau, kad viskas įmanoma.