Sveikatos draudimas Lietuvoje: ką būtina žinoti atvykusiems iš trečiųjų šalių?

Statistika rodo, kad pastaruoju metu daugėja į Lietuvą iš užsienio imigruojančių žmonių. Didžioji dalis sugrįžtančiųjų – užsienyje dirbę ir gyvenę lietuviai, kiti – atvykstantys dirbti užsieniečiai, neretai iš trečiųjų šalių. Ką jiems būtina žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą (PSD)? Kaip laiku pasirūpinti savo PSD ir gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas?

Reklama

Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėjos Natalijos Jelenskienės, užsieniečiai, atvykę į Lietuvą iš trečiųjų šalių, turintys nacionalinę vizą (D), PSD nedraudžiami. Jie PSD įmokų nemoka ir todėl neturi teisės gauti PSDF lėšomis kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų.

„Prieš atvykdami į Lietuvą užsieniečiai su nacionalinėmis vizomis (D) privalėjo sveikatos draudimu apsidrausti privačiose draudimo bendrovėse visam vizos galiojimo laikotarpiui, priešingu atveju jiems viza nebūtų išduota. Prireikus, jie turėtų kreiptis į draudimo polisą išdavusią bendrovę dėl jiems suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, kurių kiekis turėjo būti numatytas sveikatos draudimo sutarties sąlygose, apmokėjimo ar kompensacijos išmokėjimo,“ – teigė N. Jelenskienė.

Pasak jos, kitokios sąlygos taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, turintiems leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje.

Užsienietis, kuriam yra suteiktas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (leidimas nuolat gyventi Lietuvoje), pradeda dalyvauti Lietuvos PSD sistemoje nuo šio dokumento įsigaliojimo. Nuolat gyvenantys Lietuvoje užsieniečiai, kaip ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai, pagal įstatymą privalo kiekvieną mėnesį mokėti PSD įmokas. Šiuos užsieniečius, jei jie patenka į valstybės draudžiamų PSD asmenų grupę (pvz., netenka darbo ir užsiregistruoja darbo biržoje), PSD draudžia valstybė.

Užsienietis, kuriam yra suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, turi teisę į PSDF lėšomis kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas tik tuo atveju, jei vykdo ekonominę veiklą, pvz., pagal verslo liudijimą, arba turi darbo (arba jų esmę atitinkančius) santykius, pvz., yra įsidarbinęs pagal darbo sutartį. Tokių asmenų draudimas galioja visą jų darbinės veiklos laikotarpį, jei įmokos mokamos tvarkingai. Jei šie užsieniečiai Lietuvoje dirbo ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jie turi teisę, pasibaigus jų veiklai arba nutrūkus darbo santykiams, registruotis teritorinėse darbo biržose kaip bedarbiai – darbo paieškos laikotarpiu PSD juos draus valstybė.

„Pažymėtina, kad turintiems teisę laikinai gyvenanti Lietuvoje ir nevykdantiems veiklos užsieniečiams taip pat teikiamos visos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, būtinoji medicinos pagalba, tačiau šių paslaugų išlaidos nekompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, kitaip tariant, jiems teikiamos mokamos paslaugos“, – sakė N. Jelenskienė.

Taigi, trečiųjų šalių užsieniečių dalyvavimas Lietuvos PSD sistemoje yra susijęs su gyventojo statuso (leidimo nuolat arba laikinai gyventi) buvimu, o PSD galiojimas – su PSD įmokų mokėjimu. Užsienietis laikomas apdraustu tą mėnesį, už kurį sumoka įstatymo nustatyto dydžio PSD įmoką. Svarbu žinoti, kad tik laiku sumokėjus nustatyto dydžio PSD įmokas garantuojama teisė gauti PSDF lėšomis kompensuojamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones.

PSDF lėšomis apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos visiems apdraustiems PSD gyventojams yra teikiamos tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK).