Ligoninės dokumentų klastotės byloje - paslaptingi lietuviškosios vadybos ypatumai(7)

Vakar Klaipėdos miesto apylinkės teisme penki teisininkai linksmai susipažino su lietuviškosios vadybos ypatumais - mat paaiškėjo, kad tiek privataus verslo, tiek valstybinės ligoninės vadovai gali aklai pasirašinėti jiems pakišamus dokumentus ir nebūti atsakingi už vadovaujamos įstaigos finansinius reikalus. Čia trečią kartą susirinkus pagaliau visiems teismo posėdžio dalyviams buvo pradėta svarstyti byla dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Jūrininkų ligoninėje.

Reklama

Tūkstantinė žala

 Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) teisininkė Raminta Petkutė yra kaltinama, kad  laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2010 m. birželio 9 d., veikdama kartu su verslininke Ilona Surgeliene, būdama įstaigos teisininkė ir viešųjų pirkimų komisijos narė, protegavo šios verslininkės vadovaujamą bendrovę, kurstydama kitą asmenį suklastoti dokumentus, ir padarė 410 265  Lt turtinės žalos Klaipėdos jūrininkų ligoninei ir valstybei.  Taip pat ji kartu su vienu telefonais prekiaujančio salono darbuotoju kaltinama neteisėtu būdu įsigijusi mobilaus telefono aparatą.

Tačiau iš  liudytojų parodymų paaiškėjo, jog minimą išmanųjį telefono aparatą R. Petkutė įsigijo teisėtu būdu, parašiusi prašymą vyriausiajam gydytojui Jonui Sąlygai. Tai vėliau pripažino ir pats įstaigos vadovas. O mobilaus telefono įsigijimo sąskaitoje-faktūroje atsiradusios klaidos, kaltinamajame akte įvardintos kaip dokumentų klastotė, 2010 m. nebuvo retas atvejis KJL gaunamuose dokumentuose. Tai buvusi viena iš 80 proc. sąskaitų-faktūrų, kurias tekdavę atmesti, - teismui tvirtino tuometė KJL vyriausioji buhalterė Janina Kidikienė. Mat nuo 2010 m. sausio 1 d. keitėsi įstaigos pavadinimas (Iš Klaipėdos ligoninės į Klaipėdos jūrininkų ligoninę) ir dažnai - teigė liudytoja -  dokumentuose pasitaikydavo netikslių rekvizitų. Tad ir šiuo atveju, liudijo J. Kidikienė, vieną kartą buvo neteisingai parašytas įstaigos pavadinimas, kitą kartą – PVM kodas.

Paskutinė konkurso dalyvė - ne ta įmonė

Nė vienas iš vakar apklaustų liudytojų teismui nepatvirtino pastebėję išskirtinio R. Petkutės dėmesio minimam viešajam konkursui ir konkrečiai įmonei. Tik tuometė KJL Viešųjų pirkimų komisijos organizatorė Daiva Maksvytienė prisiminė, jog rengiant pirkimą vejai užsėti buvo paraginta R. Petkutės „greičiau vykdyti pirkimą“. Tačiau tokį skubinimą moteris aiškino tuo, jog buvo vasara, „pirkimas nedidelis“, ir veikiausiai įstaigos vadovai raginę paskubėti. „R. Petkutė tiesiogiai bendravo su ūkio dalies vadove ir su vyriausiuoju gydytoju. Matyt, buvo toks nurodymas“, - svarstė liudytoja.

Nors kaltinamajame akte teigiama, esą R. Petkutei atskleidus informaciją apie kitų konkurso dalyvių pasiūlytas kainas I. Surgelienė pateikė savo vadovaujamos įmonės „Satrus“ pasiūlymą su mažiausia kaina, D. Maksvytienė tvirtino, jog paskutinę konkurso vejai apželdinti dieną pasiūlymą pateikė UAB „Frezija“.

Klausydamasis tokių parodymų lengvai šypsojosi tik R. Petkutės advokatas Egidijus Giedraitis, o prieš teismo stalą stojus UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ tuometei direktorei, šypsnį sunkiai besuvaldė kone visi teismo proceso dalyviai. Mat ji prisipažino pasirašiusi ir Klaipėdos jūrininkų

ligoninei persiuntusi „kažkieno“ jai elektroniniu paštu atsiųstą darbų sąmatą. Dalyvauti konkurse pasiūlęs vienas iš bendrovės akcininkų. Kaltinamajame akte teigiama, kad ši bendrovė  dalyvavo konkurse tik tam, kad sudarytų sąlygas laimėti I. Surgelienės įstaigai.

Ligoninė neturėjo pinigų

 Tačiau dar labiau posėdžiaujantieji buvo nustebinti, sužinoję, kad daug ko nežino apie savo vadovaujamą įstaigą ir viešosios įstaigos vadovas – KJL vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga.

Tiesa, pirmoji žinia, kurią pranešė J. Sąlyga – 2009-ais metais, kai ligoninės pėsčiųjų takui žūtbūt prireikė remonto, KJL tam neturėjusi  lėšų („Vakarų Lietuvos medicina“ primena skaitytojams, kad ta pati J. Sąlygos vadovaujama ligoninė jau po poros metų bankuose vienu metu buvo sukaupusi 23 mln. Lt), todėl kreipėsi finansinės paramos į Susisiekimo ministeriją ir Vyriausybės nutarimu  ligoninei buvo skirta 200 tūkst. Lt.

J. Sąlyga paaiškino, jog informacija apie paramą ligoninei buvo paskelbta ir „Valstybės žiniose“, tad ji galėjo būti prieinama bet kam.

KJL vadovas atskleidė, kad prieš skelbiant konkursą įstaiga visuomet atlieka ir preliminarią darbų sąmatą, tačiau negalėjo atsakyti, koks skirtumas tarp preliminarios sąmatos ir sumos, išmokėtos minimo konkurso laimėtojai.

Beje, kitiems byloje minimiems darbams atlikti KJL finansinės paramos kreipėsi netgi į rėmėjus. Taip teismui teigė J. Sąlyga.

Advokatui E. Giedraičiui primygtinai teiraujantis, ar atlikus minimus aplinkos tvarkymo darbus ligoninė patyrusi kokią nors finansinę žalą, J. Sąlyga tvirtino nusiskundimų neturįs, smulkus brokas pataisytas, o galimos žalos dydžio jis, būdamas medikas, negalįs nustatyti. „Gal tai gali atlikti ekonomistai? Juk įstaiga pati to negali įvertinti,“ – atsakė ligoninės vadovas.

J. Sąlygos parodymuose - prieštaravimai

Tačiau įdomiausia vyriausiojo gydytojo atsakymų dalis – ta, kurioje jie prieštarauja kitų liudytojų teiginiams. Pavyzdžiui, jam nežinoma, kaip vykdomos viešųjų pirkimų procedūros, kad negalįs atsakyti, „už kiek konkrečiai tie darbai atlikti“. Advokatui E. Giedraičiui nusistebėjus: „Bet juk jūs – vadovas!”, J. Sąlyga kiek kilstelėjęs balsą paaiškino: „Atsakingi žmonės atlieka savo darbus“. Tačiau įstaigos vadovo teiginį „Mano nuomonė niekada neturi įtakos viešųjų pirkimų komisijai“ advokatas atrėmė jo pavaduotojo ir komisijos pirmininko Algirdo Liutkaus anksčiau duotų parodymų citata: „Dėl tiekėjų pasirinkimo bendrauju su vyriausiuoju gydytoju, nes viską darome su vyriausiojo gydytojo „palaiminimu“.

Pacitavęs A. Liutkaus parodymus advokatas pasiteiravo, ar J. Sąlyga darąs įtaką sprendimui dėl tiekėjų pasirinkimo, tačiau šis kategoriškai paneigė savo pavaduotojo teiginius, kiek suirzusiu balsu atšovęs teisininkui, kad paties A. Liutkaus ir reikia teirautis apie jo išsakytas mintis.

Atsakydamas į kitus teismo proceso dalyvių klausimus J. Sąlyga aiškino neatsimenąs kiekvieno dokumento, kuriame deda savo parašą, nes pasirašo „tiek visokių raštų labai daug“, negalėjo atsakyti ir kodėl svarbiuose dokumentuose yra spaudas su įrašu „kontrolės pavedimas“, kuriuose nurodytos A. Liutkaus ir R. Petkutės pavardės. „Ne aš uždėjau kontrolės pavedimą“. Teisininkams pasidomėjus, o kas tai atlieka J. Sąlygos vadovaujamoje įstaigoje, vadovas paaiškino: „Dokumentų skyriaus vedėja“.

Vienareikšmiškai sprendė vadovas

J. Kidikienės parodymai atskleidė dar daugiau nesutapimų: su vyriausiąja buhaltere ligoninės vadovas  nėra derinęs ligoninės pirkinių („vadovas spręsdavo, ką pirkti“, „visi  trys mokėjimai atlikti su vyriausiojo gydytojo žinia, suderiname iki cento – juk paskui auditas tikrina“). Į kaltinamosios R. Petkutės klausimą, kas priimdavo sprendimą, jog įstaiga turi pinigų ir galima vykdyti tam tikrą pirkimą, buvusi buhalterė atsakė: „Vadovas“. Teisėjai pasitikslinus, ar vienareikšmiškai, pasigirdo atsakymas: „Taip“.

Visą salę nusijuokti privertė prokuroro V. Gulenkovo dialogas su J. Kidikiene, šiam standartiškai pasidomėjus, kokie buvę tuometės vyriausiosios buhalterės santykiai su J. Sąlyga. Po ilgos pauzės moteris atsakė nežinanti, kaip juos įvardinti: „Kaip čia pasakius“. Prokurorui pasidomėjus, kaip buvusios pavaldinės bendravimas susiklostė su buvusiu viršininku jai išėjus iš darbo, vėl patylėjusi J. Kidikienė atsakė: „Sulaukiau tokio laiško...“. V. Gulenkovo paprašyta sukonkretinti atsakymą J. Kidikienė prasitarė, jog J. Sąlyga jai raštu išsakęs priekaištus, kodėl ji neva atskleidusi spaudai tam tikrą ligoninės informaciją.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt