Lietuvoje gyvybes gelbėti padės ir ciklotronas

Artimiausiais metais Lietuvoje atsiras ypatingos sveikatos priežiūrai ir mokslui svarbos objektas – ciklotronas, dar žinomas kaip dalelių greitintuvas. Šis tęstinis ES lėšomis finansuojamas projektas leis plėtoti branduolinės medicinos technologijas bei atlikti ženkliai daugiau ankstyvosios onkologinių bei kitų susirgimų diagnostikos tyrimų ir taip reikšmingai prisidės išsaugant vis daugiau Lietuvos gyventojų gyvybių, - praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Reklama

Projektas Lietuvai yra būtinas, mat nepaisant to, kad Lietuvoje šiuo metu veikia du pozitronų emisijos tomografai (PET), Vilniuje ir Kaune, jų panaudojimas tiriant sergančiuosius onkologinėmis, neurologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis yra ženkliai apribotas. Taip yra dėl to, kad tyrimui būtinas medžiagas – radiofarmacinius preparatus – šiuo metu importuojame iš užsienio valstybių. Dalies šių junginių dėl pernelyg didelio jų skilimo (suirimo) greičio atgabenti į Lietuvą tiesiog nėra galimybės. Tai lemia, kad Lietuvoje PET tyrimų atliekama dešimt kartų mažiau nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, o šalies pacientams patys tiksliausi diagnostiniai tyrimai tampa sunkiai prieinami.

Turint galimybę pasigaminti tyrimams reikiamas medžiagas šalies viduje, bus galima atlikti daug daugiau PET tyrimų, leidžiančių nustatyti susirgimą labai ankstyvos stadijos. O tai reiškia, kad ligos bus pastebimos anksčiau, gydytojai galės išgydyti daugiau pacientų, taip išgelbėdami jų gyvybes, o Lietuva pasieks labai svarbius pažangiųjų šalių, kurių medicina yra itin aukšto lygio, rodiklius.

Skaičiuojama, kad šiuo metu vieno PET tyrimo kaina siekia 1 145 eurų, iš jų radiofarmacinio preparato kaina ir transportavimas į Lietuvą sudaro apie 80 proc. tyrimo kainos.

Neturint ciklotrono infrastruktūros šalyje, taip pat nėra galimybių vykdyti pažangius mokslinius tyrimus, kurti naujus diagnostikos ir gydymo metodus. Taigi projektas prisidės ne vien prie šalies gyventojų sveikatos priežiūros gerinimo, bet ir prie mokslinių tyrimų vystymo, leis siekti proveržio sveikatos technologijų ir medžiagų mokslo srityje, didinti šalies dalyvavimą tarptautinių iniciatyvų projektuose.

Ciklotrono projektas taip pat reikalingas ir dėl to, kad atliekant mažai PET tyrimų kyla rizika, jog Lietuvai gali tekti grąžinti anksčiau panaudotas ES investicijas.

Pirmasis PET aparatas pradėjo veikti 2012 metais Kaune, antrasis – 2015 metais Vilniuje. Pagal Lietuvos įsipareigojimus, kiekvienas šis aparatas per metus turėtų atlikti bent po 1400 tyrimų pacientams, tačiau dėl didžiulių reikiamų medžiagų tyrimams įsigijimo ir transportavimo kaštų atliekama vos pusė tiek. Taigi šis tęstinis projektas leis ne tik padėti daugiau pacientų, bet įvykdyti įsipareigojimus ES.

Lietuva planuoja įsigyti vidutinio galingumo ciklotroną. Štai kaimyninėje Lenkijoje yra net keli tokio galingumo ciklotronai. Įrangą numatoma naudoti šalies reikmėms – visiškai aprūpinti PET radiofarmaciniais preparatais Lietuvos PET tyrimų centrus bei plėtoti mokslą.

Ciklotrono infrastruktūros sukūrimo projekto vertė siekia 15,23 mln. eurų, iš kurių 85 proc. sudaro ES finansavimas, likusi dalis (15 proc.) – valstybės biudžeto lėšos.

Po ilgų diskusijų, konsultacijų su užsienio šalių ekspertais, dėl aukštos specialistų kompetencijos ir optimalios geografinės padėties, tyrimų centrą planuojama įkurti Kaune – toks sprendimas buvo priimtas dar praėjusios kadencijos Vyriausybės. Tikėtina, jog ateityje Lietuvoje bus ne du tokie PET tyrimų centrai – siekiant gerinti PET tyrimų prieinamumą Vakarų Lietuvos gyventojams, trečiasis PET tyrimų centras galimai bus įkurtas pajūrio regione. Ciklotrono infrastruktūros sukūrimas šalies viduryje (Kaune) leis pasiekti visus PET tyrimų centrus greitai ir patogiai, o laikas transportuojant radiofarmacinius preparatus ypatingai svarbus.

Svarbu paminėti, kad dar 2015 metais Kauno klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Kauno technologijos universitetas yra pasirašę susitarimo memorandumą kartu su CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija) plėtoti branduolines technologijas. Taigi tai yra jau seniai ir tarptautiniu mastu vystoma idėja, reikšminga tarptautiniam bendradarbiavimui ir mokslui.